Keturios poilsio dienos žvejams mėgėjams buvo dovanota atgaiva. Jiems užteko laiko ir prie šventinio stalo pasėdėti, ir prie upės praleisti valandą kitą.
Rimas mums pranešė, kad net dvi dienas meškeriojo.
– Kai atvažiavau į Dreverną, – pasakoja, – net nustėrau: tiek aplink žvejų, kad ir vietos sunku buvo surasti.
Matyt, nujautė žuvautojai, kad ne veltui čia suplūdo. Įvairiomis meškerėmis, įvairiais masalais vyrai traukė kuojas. Įvairaus dydžio. Malonu, žinoma, bet garsių kalbų negirdėjo. Kad žuvų neišbaidytų.
Rimas pabuvojo ir Klišupyje, ir Sakučiuose. Ir ten kibo. Tiesa, kuojos buvo mažos, o Minijoje kantrieji ir stintų ištraukdavo. Atėjo jos pagaliau ir į upę. Žinoma, neilgam, netrukus pasuks savo kitais keliais.
Geros žinios mus pasiekė ir iš Mingės kaimo. Ten irgi pakrantės buvo aplipusios žvejų. Jie mėgavosi įvairaus kalibro balta žuvimi. Darbas vyko dugninėmis, nes upėje stipri srovė, užutėkį sunku surasti, kur plūdine galėtum naudotis.
Neapsiriko vyrai pasukę prie Nemuno. Dirbo jie juodai su sunkiomis dugninėmis, kai kurie ne vieną šimtą metrų nuėjo spiningaudami. Kibo ne dažnai, bet svariai. Pradžiugino žuvautojus karšiai, ešeriai.
Tylu kol kas Smiltynėje. Čia tik retkarčiais pasirodydavo atvykėlių, kurie greitai „nusiimdavo”, nepatyrę žvejo malonumo. Grįždami į keltą, prakalbinti vyrai burbtelėdavo: „Buvome žvalgyboje”. Turbūt tiesą sakė.
Poilsio dienomis nebuvo užmiršta ir jūra. Joje vis daugiau matyti laivų – didelių ir mažesnių.
Atidarė šiemet sezoną ir „Guboja”. Keturių vyrų ekipažas išplaukė į Baltiją antrąją Velykų dieną. Iš ryto.
Oras buvo palankus žvejybai: jūroje nedidelės bangos, nešalta. Pasiekę savo įprastas vietas, mėgėjai pradėjo dreifuoti. Deja, didelio džiaugsmo nepatyrė. Menkės nekibo. Kiek geriau sekėsi vienam įgulos nariui: jis prisiviliojo penkias menkes, kitiems teko kuklesnis laimikis. Na, o žvejybą net neįpusėjusią teko nutraukti: jūrą apgaubė rūkas, pūstelėjo šaltesnis vėjas. Tokiu oru nei krantų, nei uostų vartų nematyti. Bet „Guboja” apsirūpinusi specialiu prietaisu „GPS”, kuris laivui parodė tikslų kelią namo.
Visai kita nuotaika į krantą tuo pat metu grįžo du ekipažai iš „Aistės”. Jie žvejojo prie Karklės. Irgi savo pamėgtuose plotuose. Darbo vyrai turėjo daug. Bet menkynus jie užtiko. Dreifavo iki tol, kol rūkas užėjo. Apie 11 val. žvejai pasuko į krantą. Žinoma, suskaičiavo savo laimikį. Jis puikus: kiekvienam ekipažo nariui teko po 20 menkių. Dauguma svėrė po kilogramą, bet ištraukta ir didesnių. Tai buvo „Aisės” vyrų pirmasis šio sezono išplaukimas menkiauti. Gera pradžia – pusė darbo.