Lietuva neatitinka eurozonos infliacijos kriterijaus. Infliacijos lygis Lietuvoje per aukštas – tai paaiškėjo po ketvirtadienį paskelbtų Eurostat duomenų.
Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus buvo 2,63 procento, tuo tarpu Lietuvos – 2,7. Tai reiškia, kad Lietuva kitąmet negalės įsivesti euro.
Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat” ketvirtadienį pranešė, jog žemiausia vidutinė metinė infliacija kovo mėnesį buvo Švedijoje – 0,9 proc., Suomijoje – 1 proc., Olandijoje ir Lenkijoje – po 1,5 procento.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos Europos Komisija paskelbs gegužės 16 dieną, tačiau, jau dabar kalbama, kad nuolaidų neketinama daryti. Tačiau ekspertai neabejoja, kad ketvirtadienį paskelbti Europos Sąjungos šalių duomenys rodo: Lietuvos gyventojų viltys nuo kitų metų už prekes parduotuvėse mokėti eurais, žlugo.
„Lietuvos ryto” duomenimis, šaltiniai Europos Komisijoje naujienų agentūrai „Reuters” jau trečiadienį tvirtino, kad Lietuva Mastrichto kriterijų viršys 0,1 proc.: „Tai reikštų, kad šalis dar nėra pasirengusi įsivesti eurą 2007 metais”.
EK pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad nedarys Lietuvai jokių išimčių ir labai griežtai vertins, ar šalis atitinka visus kandidatėms į euro zoną keliamus reikalavimus.
Lietuva atitinka kriterijus dėl biudžeto deficito, valstybės skolos, palūkanų normų bei valiutos stabilumo. Tačiau koją kiša infliacija.
Bet anksčiau ES finansų ministrai yra darę išimčių kandidatėms į euro zoną. Pavyzdžiui, 1998 metais Belgijos ir Italijos valstybės skola dvigubai viršijo Mastrichto kriterijų, tačiau šios šalys buvo priimtos į euro zoną.
„Reuters” cituojamas Lietuvos finansų ministras Zigmantas Balčytis būgštauja, jog euro įvedimo nutolimas padidins euroskeptikų gretas Lietuvoje ir nepasitikėjimą Europos Sąjunga.
Analitikų nuomone, politinis sprendimas nepakviesti Lietuvos į pirmąjį euro zonos plėtros etapą buvo priimtas anksčiau, todėl vargu ar kas nors būtų pasikeitę, net jei infliacija Lietuvoje būtų susilyginusi su Mastrichto kriterijumi. „Tenka apgailestauti, kad ES institucijos neįžvelgė didžiulės pastarųjų metų Lietuvos pažangos makroekonomikos stabilizavimo srityje,” – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda.
Bankininkai nusivylė žiniomis iš Europos. „Šįkart nenorėtume kvestionuoti teorinio Mastrichto konvergencijos kriterijų pagrįstumo, kadangi tai jau daro daugelis vietos ir užsienio ekonomistų, tačiau mums kelia didelių abejonių pasigirstančios mintys apie nepatenkinamą Lietuvos infliacijos tvarumą,” – teigė G. Nausėda.
Jo nuomone, pati vidutinės metinės infliacijos apskaičiavimo metodika „apvalo” ją nuo šokinėjimų kas mėnesį, o pagal Mastrichto sutartį šio rodiklio kontrolės laikotarpis kaip tik ir yra vieni metai. Dar svarbiau yra tai, kad per pastaruosius dvylika mėnesių infliacija Lietuvoje didėjo lėčiau nei Mastrichto infliacijos kriterijus arba trijų stabiliausių ES valstybių infliacijos vidurkis.
Antai 2005 m. balandžio mėn. Lietuvos vidutinė metinė infliacija pagal SVKI buvo 2,5 proc., o Mastrichto kriterijus – 2,3 proc., t.y. per metus šie rodikliai padidėjo atitinkamai 0,2 ir 0,3 procentinio punkto.
„Ar apskritai korektiška kalbėti apie infliacijos Lietuvoje nepriimtinumą, jei mūsų ekonomikai augant 7,5 proc. per metus vartotojų kainų indeksas vidutiniškai pakilo 2,7 proc., o keleriopai lėčiau besiplėtojančioje Ispanijoje – 3,6 proc., Liuksemburge – 3,9 procento,” – svarstė dr. G. Nausėda.
Finansų analitikas pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir visa ES, gana sėkmingai atsispyrė pasaulinių naftos kainų šokui ir išvengė drastiško infliacijos padidėjimo. Pasak G. Nausėdos, kol kas brangstanti nafta mūsų šalyje turėjo daugiau tiesioginės įtakos vartotojų kainų indeksui dėl degalų kainos kilimo.
Netiesioginė naftos kainų kilimo įtaka infliacijai buvo ribota, nes aštri konkurencija daugelyje ūkio sektorių vertė verslininkus prisiimti didėjančių gamybos sąnaudų naštą ant savo pečių ir nekelti savo produktų ir paslaugų kainų. Anot analitiko, tai pablogino kai kurių įmonių veiklos finansinius rodiklius, tačiau, kita vertus, atspindėjo subrendusią rinkos ekonomiką ir vartotojo prioritetą prieš gamintoją.
„Daugelis požymių rodo, kad artimiausiais metais Lietuva bus pajėgi suvaldyti infliaciją, todėl ji mažų mažiausiai nusipelno objektyvios ir rimtos ES institucijų analizės apie euro įvedimo 2007 m. perspektyvą”, – teigė G. Nausėda. Anot jo, turėdama tokį puikų makroekonominių rodiklių derinį, Lietuva nekelia jokio pavojaus euro zonos stabilumui.