Ieškančiųjų darbo svetur patiklumu piktnaudžiauja ir pavieniai apgavikai, ir licencijas turinčios įdarbinimo įmonės
Norintieji išvykti padirbėti į kitas šalis dažnai tampa sukčių aukomis. Net jei įdarbinimo paslaugas teikianti bendrovė turi licenciją, dar nereiškia, kad nebūsite apgauti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prieš keletą savaičių sustabdė tarpininkaujančios įsidarbinant užsienyje UAB „Supla” licenciją. Tai padaryta sulaukus žmonių, kurie naudojosi jos paslaugomis, skundų ir patikrinus jos veiklą.
Tapo „nelegalais” ir vergais
Pastaruoju metu stebima nauja tendencija: daugėja firmų tarpininkių, kurios Lietuvoje ieško žmonių tam, kad jie būtų perduoti darbdaviams trečiosiose šalyse. Tokius atvejus ypač sunku sukontroliuoti. Taip dirbo ir bendrovė „Supla”, per kurią Jungtinės Karalystės įdarbinimo tarnyba ieškojo lietuvių dirbti Ispanijoje.
„Reikia arti kaip arkliams”, – skundžiasi alinančiu darbu Ispanijoje, žemės ūkyje, kur tenka skinti vaisius (aplesinus bei mandarinus) lietuvis, kuris ten išvyko per UAB „Supla”. „Visi dirba daug ir labai sunkiai, kai kurie neatlaiko, ypač iki tol nedirbę fizinio darbo”, – rašo kitas Ispanijos emigrantas juodojoje knygoje internete. „Po kelių savaičių kai kurie be kitų pagalbos negali iš lovos atsikelti (jei iš viso tą lovą gauni)”, – komentuoja internete Alvydas.
„Tik niekas nevažiuokite per šią bendrovę. Nesusidėkite su tais apgavikais. Čia yra daug tokių, įkliuvusių, dirbančių tik už skolas ir neturinčių pinigų grįžti namo. Jie yra kaip vergai, verkia, keikiasi”, – pasakoja „Suplos” pažadais patikėjęs vaikinas. Žmonės skundžiasi, kad neatitinka žadėti įkainiai, nėra nė kalbos, kad galėtum uždirbti 1 tūkst. eurų, kaip žadėta.
„Visi be dokumentų, nelegalai. Mes su vyru išvykome sausio viduryje, negavome nei sutarčių, nei dokumentų, be to, nieko neįmanoma uždirbti net kelionei namo, todėl viską metėme ir bandysime patys čia susirasti geresnį darbą”, – guodžiasi moteris, patikėjusi nerealiais pažadais. Žmonės pasakoja, kad milžiniškos sumos išskaičiuojamos už butą, atlyginimai vėluoja, tenka dirbti be poilsio dienų, sergant.
Žmonių, kurie per šią bendrovę išvyko uždarbiauti į Ispaniją, skundai šių metų pradžioje užplūdo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Lietuvos darbo biržą. Įkliuvę į apgavikų žabangas lietuviai atsidūrė padėtyje be išeities. Kai kurie iš nevilties geria, žada bėgti ir grįžti namo stabdydami pakeleivingas mašinas.
Pasiūlė sustabdyti licenciją
Pasak „Suplos” veiklą tyrusiai komisijai vadovavusios Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vedėjos Lionginos Beinoravičienės, nustatyta, jog bendrovė pažeidė Licencijų tarpininkauti Lietuvos piliečių įdarbinimui užsienyje išdavimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlyta sustabdyti jai išduotos licencijos galiojimą (tai jau padaryta) ir įpareigoti per 30 dienų pašalinti nustatytus veiklos pažeidimus.
„Tikrindami „Suplos” veiklą neradome nei darbo sutarčių su asmenimis, norinčiais dirbti užsienyje, nei leidimų dirbti. Pagal paslaugų teikimo sutartį šiuos įsipareigojimus esą prisiėmė bendrovės partnerė Jungtinėje Karalystėje kompanija „Litham management Ltd.”. Ji turėjo suteikti asmeniui darbo vietą, atvykus sudaryti bei pasirašyti darbo sutartį, parengti dokumentus legaliam įdarbinimui, tačiau, pagal mūsų įstatymus, tai turi būti padaryta dar Lietuvoje”, – aiškino pašnekovė. Deja, tai nebuvo padaryta ir nuvykus į Ispaniją.
Pašnekovės teigimu, „Suplos” paslaugomis pasinaudojusiems žmonėms teko dirbti be sutarčių, leidimų, nors minėta tvarka numato, jog licencijos turėtojas tai turi užtikrinti. Be to, jie negavo žadėtų atlyginimų, gyveno prastomis sąlygomis. Nustatyta, kad buvo manipuliuojama abstrakčiomis sąvokomis, kai buvo kalbama apie žadamą uždarbį, jo skaičiavimo principus. Tai suklaidino šios bendrovės klientus.
„Buvo žadamas darbas žemės ūkyje. Tai – vaisių skynimas, rūšiavimas ir perdirbimas, o atlyginimas – nuo 700 iki 1,6 tūkst. eurų. Argi tai konkretus darbo pasiūlymas? Nenurodyta, nei kiek darbuotojas gaus už valandą, nei kokioje vietovėje dirbs”, – stebisi L.Beinoravičienė.
„Negali išvykusiųjų dirbti į Ispaniją kaltinti. Juk jiems buvo žadėta, kad jais pasirūpins Anglijos bendrovė, buvo rodomi kažkokie dokumentai, sutartys su ja. Ką paprastas žmogus gali suprasti?! Niekam nekilo įtarimų ir abejonių, tikėta ir visais kitais pažadais”, – pastebi Darbo biržos atstovė.
Reikia tobulinti įstatymus
Šiuo metu Lietuvoje veikia 65 įdarbinimo firmos, turinčios licencijas. Interneto puslapiuose, kuriuose galima rasti informacijos apie įsidarbinimo galimybes kitose šalyse, skelbiami jų sąrašai. Tačiau, kaip rodo faktai, pasinaudojusios klientų patiklumu ir spragomis įstatymuose, darbą svetur surasti žadančios bendrovės apgaudinėja žmones.
Tarptautinės migracijos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Audra Sipavičienė prisimena įvykį, kai į biurą kreipėsi vienos iš tokių bendrovių klientai. Jiems buvo pažadėtas darbas Didžiojoje Britanijoje – skinti narcizus. Žmonės už darbo suradimą, sutikimą, apgyvendinimą susimokėjo ne po vieną šimtą litų.
Tačiau atvykus į Angliją jų laukė nusivylimas. Kadangi pavasaris buvo šaltas, narcizai nepražydo ir darbo nebuvo. Daugelis paskutinius pinigus susimokėjo už bilietą į šią šalį ir atvažiavo vos su keliais svarais kišenėje. Deja, praėjo savaitė, kita, o nei darbo, nei pinigų, nežinia, kaip grįžti namo.
Tačiau darbo sutartys buvo surašytos taip profesionaliai, jog teisiškai nebuvo prie ko prikibti. Pasirodė, kad tarpininkaujanti kompanija jokių teisės aktų nepažeidžia. Pasak A.Sipavičienės, šis faktas, taip pat „Suplos” atvejis liudija, jog įstatymus reikia tobulinti, dėti pastangas, kad būtų užkirstas kelias žmonių prekybai darbo tikslais. Taip pat daugiau dėmesio reikėtų skirti įdarbinimo į trečiąsias šalis reglamentavimui.
Daug naudingos informacijos apie tai, kaip neįkliūti į apgavikų pinkles, į ką vertėtų atkreipti dėmesį planuojant išvykti dirbti į kitą šalį, galima rasti tarptautinės migracijos organizacijos interneto puslapyje www.darbaz.lt. Ten rekomenduojama pasirašyti kuo detalesnę darbo sutartį ir pasiimti bent tiek pinigų, kiek reikia bilietui namo. Atsarga gėdos nedaro.
Pamiršta auksinę taisyklę
L.Beinoravičienė ieškantiesiems darbo svetur pataria pirmiausiai kreiptis į Darbo biržos „Eures” biurus, kurie veikia aštuoniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, arba į teritorinėse darbo biržose dirbančius „Eures” patarėjų padėjėjus. Jie suteiks naujausią ir patikimą informaciją apie gyvenimo ir darbo sąlygas kitose šalyse, pakonsultuos mokesčių, socialiniais klausimais.
Taip pat Darbo birža disponuoja ir darbo užsienyje pasiūlymais, nes yra prisijungusi prie Europos sąjungos užimtumo tarnybų tinklo „Eures”. Dėl to jie yra tikrai patikimi, be to, už šias paslaugas nieko nereikia mokėti. Šiuo metu siūlomas darbas sodininkams Šiaurės Airijoje, dailidėms bei staliams Islandijoje, restorano darbuotojams Slovėnijoje, kredito kortelių verslo analitikams Airijoje.
Jei šie darbo pasiūlymai nesudomins, žmonės gali kreiptis ir į privačias įdarbinimo tarnybas, tačiau bent jau žinodami, kad išvykdami dirbti būtinai turi turėti darbo sutartį ir leidimą dirbti, jei į tą šalį nėra laisvo asmenų judėjimo. Taip pat sužinos, kur galima rasti tipinės sutarties pavyzdį, galės palyginti su juo gautą privačioje įdarbinimo tarnyboje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė atkreipia dėmesį, jog darbo sutartyje turi būti nurodytas darbo laikas, konkrečios darbo ir gyvenimo sąlygos, atlyginimas, darbdavio įsipareigojimai dėl aprūpinimo gyvenamuoju plotu. Tai auksinė taisyklė, kurios negalima pamiršti. Kitas svarbus dalykas – neskubėti sutarties pasirašyti, detaliai išsinagrinėti kiekvieną jos punktą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys tikina, kad rengiami nauji teisės aktai, reglamentuojantys įdarbinimo paslaugas teikiančių tarnybų veiklą. Juose kol kas nenumatoma atsisakyti jų licencijavimo, nes tai padeda apsaugoti žmones nuo galimų piktnaudžiavimų ir bent šiek tiek daryti įtaką jų veiklą. Gera žinia: jų teikiamos paslaugos turėtų tapti nemokamomis.