Buvusios komunistinės valstybės įsivėlė į tarpusavio ekonominius karus
Kai Rusija uždraudė įvežti iš Gruzijos vyną, taip pat kai kuriuos vaisius ir daržoves, politikos apžvalgininkai tai įvertino kaip Maskvos kerštą Tbilisiui už jo neklusnumą. Tačiau jau kuris laikas nesibaigia konfliktas tarp Varšuvos ir Kijevo dėl lenkiškos mėsos eksporto į Ukrainą. Ūkio ekspertai tikina, jog ukrainiečiai pasidavė Rusijos spaudimui.
Atsakomybę prisiėmė
Lenkai laukia nesulaukia, kada jie vėl galės gabenti mėsą į Rusiją. Laikraštis „Gazeta Wyborcza” teigia, kad tai tikriausiai bus šio mėnesio pabaigoje. Laikraštis nurodo, kad iki to laiko Lenkija jau bus įvykdžiusi visas sąlygas, kurias jai iškėlė Rusija.
Ji nusprendė uždrausti lenkiškų mėsos produktų importą dar lapkritį, kai aptiko, kad kai kurie produkcijos tiekimo dokumentai buvo suklastoti. Verteivos Lenkijoje mėsą pirkdavo net Lotynų Amerikoje, o pateikdavo kaip lenkišką.
Lenkija, skirtingai nuo Gruzijos, kuri Maskvos paskelbtą draudimą Gruzijoje pagamintai produkcijai vadina ekonominiu karu, iš karto prisiėmė atsakomybę už suklastotus dokumentus, o prokurorai pradėjo tirti nesąžiningų firmų veiklą. Tačiau Rusijos sienos neatsivėrė, o kovą Varšuva sulaukė dar vieno smūgio – lenkiškus mėsos produktus atsisakė įsileisti ir Ukraina. Analogišką blokadą patyrė ir Baltarusija.
„Gazeta Wyborcza”, remdamasis ūkio ekspertais, nurodo, kad Ukrainos vyriausybės sprendimą nulėmė Rusijos spaudimas. Laikraštis rašo, kad Rusija buvo įsitikinusi, jog, nepaisant draudimo, mėsa iš Lenkijos vis dėlto patekdavo, tik per Ukrainą. Todėl Maskva uždarė savo sieną su Ukraina, kad sustabdytų mėsos srautą iš šios šalies, o tai smogė skaudų smūgį jos ūkiui.
Derybų vengia
Po kurio laiko Ukraina paskelbė, kad atvėrė savo sienas mėsai iš Baltarusijos, tačiau draudimas lenkų produkcijai tebegalioja.
Kai Lenkijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas Kšyštofas Jaždževskis susirengė nuvykti į Kijevą, kad ten aptartų, kaip galima būtų greičiau atšaukti blokadą, Ukrainos sostinėje jam buvo pasakyta, jog pareigūnai, su kuriais jis ketino susitikti, ilgam išvyko į komandiruotę užsienyje. Lenkijos pareigūnai yra įsitikinę, kad jų kolegos ukrainiečiai derybų paprasčiausiai vengia, todėl žaidžia slėpynes.
Lenkijos ūkio rūmų pirmininkas Andžejus Arendarskis „Gazeta Wyborcza” korespondentui sakė, kad eksporto blokadą Ukraina atšauks tik tada, kai ją atšauks Maskva. Kiti ūkio ekspertai tikina, kad Kijevas turi savo sumetimų, kuriuos sąlygoja šalies ekonominė padėtis.
Varšuvos politikai daug prisidėjo, kad Ukrainoje nugalėtų „oranžinė” revoliucija, po kurios į valdžią atėjo žmonės, dabar skelbiantys Lenkijai mėsos blokadą. Atrodo, kad didelių ūkio sunkumų turinti valstybė vadovaujasi principu: savo marškiniai – arčiau kūno.
Bet ekonominės sankcijos neretai naudojamos ir kaip politinis ginklas.
Teks apsieiti be „Boržomio”
Maskva, anksčiau uždraudusi vyno iš Gruzijos importą, žengė naują žingsnį – pastatė užkardą šios Užkaukazės šalies vaisiams ir daržovėms. Kaip pranešė agentūra „Interfax”, keliasdešimt krovininių automobilių su obuoliais ir daržovėmis jau kelios paros stovi Gruzijos ir Rusijos pasienyje. Vairuotojai kol kas negrįžta atgal į Gruzijos teritoriją.
Rusijos pasieniečiai iki praėjusio savaitgalio leido vežti vaisius ir daržoves į Rusiją per kontrolės punktą „Verchnij Lars”, bet, kaip teigia Gruzijos žiniasklaida, pirmadienį buvo gautos specialios instrukcijos, draudžiančios įvežti bet kurią žemės ūkio produkciją iš Gruzijos.
Nuo kovo 27 dienos Rusijos maisto produktų kontrolės tarnyba uždraudė įvežti iš Gruzijos į Rusiją ir parduoti joje vyną ir vyno gamybos medžiagas, taip pat mineralinį vandenį – „Boržomį”. Formali priežastis buvo tai, kad didelė dalis į Rusiją įvežamų gėrimų neatitinka sanitarinio saugumo normų.
Tuo tarpu stebėtojai sieja šį draudimą su politiniais motyvais, nes Gruzija ir Moldova nepritaria, kad Rusija įstotų į Pasaulinę prekybos organizaciją.
Kritikuoja netoliaregišką politiką
„Užkardas petražolei” – taip pavadintą straipsnį, skirtą Rusijos sprendimui neleisti įvežti žemės ūkio produkciją iš Gruzijos, paskelbė Maskvos laikraštis „Nezavisimaja gazeta”.
„Vartotojui Rusijoje artimiausiu metu teks atprasti ne tik nuo palyginti nebrangaus gruzinų vyno, bet ir nuo daržovių bei prieskonių, įskaitant petražoles”, – rašo laikraštis ir pažymi: „Tbilisis tokią įvykių eigą vadina ne kitaip, kaip ekonominėmis sankcijomis”.
Kitas Maskvos dienraštis – „Vedomosti” kritikuoja netoliaregišką Rusijos valdžios politiką, kai gruzinams buvo metami pramanyti priekaištai. „Tie kaltinimai, kad gruzinų vyne rasta pesticidų, sunkiųjų metalų, taip pat vario ir geležies, juokino specialistus. Gruzijos valstiečiai neturi tiek pinigų, kad pirktų pesticidus. Bet netgi jei gruzinai tų pesticidų pirktų, jie iš vyno pašalinami gamybos metu.
Sunkiųjų metalų vyne gali būti, jeigu vynuogynai išauginti radioaktyviai užterštoje teritorijoje, o tokių teritorijų Gruzijoje nėra, na, o geležis vyne yra naudinga”, – rašo „Vedomosti”.
Mėginama destabilizuoti padėtį
Maskva uždraudė įvežti vyną ir iš Moldovos. Rusijoje neslepiama, ko siekiama šiuo žingsniu.
„Rusai nustos gėrę moldavišką vyną. Moldovos mėsos importą uždraudė ir Ukraina. Kai Moldova atsisakė pripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus, labai tikėtina, kad sankcijų prieš Kišiniovą griebsis ir Aleksandras Lukašenka.
Beliko iš Rusijos deportuoti maždaug pusę milijono darbininkų moldavų, savo tėvynės biudžetui per metus duodančių 1,5 milijardo dolerių ir tada vos alsuojantį Moldovos ūkį ištiks visiškas krachas”, – nurodo interneto svetainė „Regnum.ru” ir pažymi: „Išeitis iš susidariusios padėties yra tik viena – Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas ir jo komanda privalo atsistatydinti”.
Moldovos atstovai tvirtina, jog Rusija jai keršija už tai, kad Kišiniovas stojo į kelią, vedantį Vakarų struktūrų link. Tuo tarpu „Regnum.ru” tvirtina, kad Kremlius laikosi pragmatiškos pozicijos: „Iki šiol Rusija pirko moldavišką vyną, kuris neatitinka tarptautinių standartų. Taip netiesiogiai buvo dotuojama Moldovos ekonomika.
Kai Kišiniovas visiškai nusisuko nuo Maskvos, ji nemato jokios prasmės dotuoti nuskurdusį Moldovos ūkį”.
Užuominas, kad iš Rusijos gali būti išvaryti šioje šalyje uždarbiaujantys moldavai, daro ne tik svetainė „Regnum.ru”, bet ir oficialūs pareigūnai Maskvoje. Taip jie netiesiogiai patvirtina, kad Kremlius pragmatišką politiką vykdo ne su visais partneriais.