Smalsūs vaikai sugalvoja įvairiausių išpuolių: jie mušasi, keikiasi, elgiasi nederamai.
Tokiais savo veiksmais jie išsikovoja daugiau dėmesio, tad norint jų išvengti, reikia į juos nekreipti dėmesio.
Gal muša?
Dvidešimt penkerių metų Gustė nerimastingai trypčiojo prie psichologo kabineto durų. Ant jos kelių nenustygo vos dvejų su puse metukų dukrytė Auksė.
Šis vizitas – dėl mažosios nenuoramos. Mergaitė, likusi namuose su mama, keistai elgiasi.
Gustė pastaruoju metu jos visai nebesupranta. Mažoji vieną akimirką apsikabinusi savo mamytę tvirtina ją mylinti, glosto mažomis rankelėmis, o jau kitą akimirką trenkia per veidą.
„Bandžiau mergaitei aiškinti ir gražiuoju, ir piktuoju”, – pasakojo Gustė. „Dukryte, negalima mamytės mušti, jai skauda.” „Negalima”, – lyg aidas atkartojo mažoji, o po to – vėl nepelnytas pliaukštelėjimas.
Gustė patarimų kreipėsi į drauges. Šios pažėrė daugybę interpretacijų: „Gal mergaitė matė, kaip tave muša vyras?”, „O gal bando imituoti tai, ką matė televizoriaus ekrane?”, „Jei muša, tai myli”, „Lauke vaikai nuolatos mušasi”.
Jauna moteris pasiryžo ieškoti profesionalo atsakymo.
Nekreipti dėmesio
Gydytojas labai nustebo sulaukęs tokių jaunų pacienčių.
Išklausęs papasakotą istoriją, jis geranoriškai šyptelėjo ir patarė nekreipti dėmesio į tokius dukrytės išpuolius.
„Kuo daugiau analizuoju ar bandau jai išaiškinti, tuo didesnę intrigą ir smalsumą jai sužadinu”, – sakė Gustė.
Patarimas – nekreipti į tokį Auksės elgesį dėmesio.
„Ką draudžiate, tas labiausiai ir traukia”, – tikino gydytojas.
Tai panašu į kovą su vėjo malūnais. Vaikai dar nesuprasdami tam tikrų žodžių prasmės, daugelį jų priima kaip žaidimo formą.
Tėvų reakcija į vieną ar kitą jų išpuolį yra tarsi atlygis. Todėl ir sulaukiama tęstinės įvykių sekos. Reikia pabandyti nekreipti dėmesio ir neigiami veiksmai liausis.
Su panašiomis problemomis susiduriama vos ne kiekvienoje šeimoje. Skirtingos tik išraiškos formos: vieni vaikai mušasi, kiti keikiasi, treti it papūgėlės kartoja tą patį ir sekioja iš paskos.
Efektyviausi tokių ligų vaistai – mažesnis tėvų tūpčiojimas. Diagnozė – nieko rimta.