Kai Kuba liks be Fidelio

Saloje ir už jos ribų svarstoma, kas laukia šios komunistinės valstybės po diktatoriaus mirties

Beveik pusę amžiaus geležine ranka Kubą valdantis Fidelis Kastras, kuriam Amerikos slaptosios tarnybos „paskyrė” gyventi tik kelerius metus, netrukus minės savo 80-metį.

Ne tik saloje, bet ir už jos ribų spėliojama, kas laukia Kubos po diktatoriaus mirties. JAV administracijos viltims, kad saloje įvyks revoliucija, nušluosianti režimą, atrodo, nelemta išsipildyti.

F.Kastras savo įpėdiniu paskyrė brolį Raulį, kuris, greta aukštų pareigų valdančiojoje kompartijoje, dar yra ir gynybos ministras.

CŽV prognozės

Praėjusį rudenį Amerikos centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) paskelbė, kad, jos specialistų turimais duomenimis, F.Kastras serga Parkinsono liga. Pasak slaptosios tarnybos pranešimo, tokia išvada padaryta remiantis įvairiais duomenimis, taip pat išanalizavus viešas Kubos lyderio kalbas.

Havana šio pranešimo viešai nekomentavo, tačiau vėliau tvirtino, kad F.Kastro sveikata yra normali. Tačiau neutralūs medicinos ekspertai teigia, kad taip nėra. Gerai žinoma, kad diktatorius buvo nualpęs mažiausiai du kartus, kai sakė kalbas. 2004 metais per vieną tokį atvejį jis griūdamas smarkiai susižeidė koją.

CŽV pranešime pažymima, kad Parkinsono liga F.Kastrą paveikė taip smarkiai, jog Amerikos politikams verta susimąstyti, kokia bus Kuba po to, kai diktatorius apleis šį pasaulį. „Jis serga, liga smarkiai progresuoja”, – agentūrai „Reuters” sakė JAV valdininkas, susipažinęs su CŽV pranešimu.

Duodamas interviu buvusiam garsiam futbolininkui Diegui Maradonai, dabar tapusiam teležvaigžde, F.Kastras iš CŽV pranešimo pasišaipė: „Visokių gandų apie mano sveikatą yra tiek daug, kad, kai numirsiu, niekas tuo nepatikės, taigi jau tapau nemirtingas”.

Pagal CŽV pranešimą, F.Kastrui gyventi liko keleri metai. Jo mirtis kai kuriems kubiečiams bus asmeninė tragedija.

Vadina tėvu

F.Kastras kartais lyginamas su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Abu valdo savo šalis griežtais, diktatūriniais metodais, bet abu turi didelės visuomenės dalies paramą.

Tuo dar kartą įsitikino britų BBC, pasiuntusi į Kubą savo specialųjį korespondentą, kad jis iš pirmų lūpų išgirstų, ką apie Fidelį mano paprasti žmonės.

„Fidelis man yra kaip tėvas, – korespondentui sakė provincijos gyventoja Adelaidė. – Jis su manimi visą mano gyvenimą; jis ir revoliucija – tai viskas, ką aš turiu”.

Adelaidė šluoja šaligatvius mažame salos miestelyje, kuriame kartu su vyru Chosė turi nedidelį namuką. Chosė – pirmininkas žemės ūkio kooperatyvo, esančio Pinar del Rio provincijoje ir auginančio tabaką, kuris vėliau pavirsta garsiais Havanos cigarais.

Ir nors sutuoktinių pora per mėnesį uždirba tiek, kiek gerame Vakarų viešbutyje kainuoja viena tokių cigarų dėžutė, kubiečiai sako, kad yra laimingi. BBC korespondentas pažymi, jog Adelaidė ir Chosė tai jam tvirtino labai nuoširdžiai.

Ilgametė propaganda padarė savo: daug kubiečių tapo masinio mulkinimo aukomis.

Bet Adelaidė sakė, kad turi didelį rūpestį. Ji žino, kad Fidelis sensta. Ji, kaip ir daugelis žmonių saloje ir už jos ribų, spėlioja: kas ištiks šalį ir revoliuciją, kai jis nebepajėgs valdyti šalies?

„Kai jis pasirodo per televiziją, bijau, kad jam kas nors neatsitiktų, – sako moteris. – Kai jis numirs, man tai bus katastrofa”.

Valdo pusę amžiaus

Fidelis valdo Kubą nuo 1959 metų, kai įvykdė revoliuciją. Amerikai palankus diktatorius Somosa buvo priverstas bėgti į Jungtines Valstijas. Vieną diktatūrą pakeitė kita – F.Kastro sukurta kompartija kontroliuoja visą šalies gyvenimą.

Daugybę metų Kuba buvo SSRS išlaikytinė. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos atstovai pripažino, kad Kremlius Fideliui kasmet skirdavo po kelis milijardus dolerių. Dabar diktatorius turi suktis kaip išmano, nes prarado ne tik dosnų globėją, bet ir ankstesnius užtarėjus Amerikos žemyne.

Meksiką ir Kubą F.Kastras nuolat kaltina pataikavimu Vašingtonui. Diktatoriui simpatizuoja tik radikalusis Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas, taip siekiantis kuo skaudžiau įgelti Vašingtonui.

Opozicija nesulaukia intervencijos

Tuo tarpu F.Kastro priešininkai, susibūrę Majamyje, tikisi, kad Vašingtonas nelauks, kol diktatorius numirs. Anot BBC, apklausus Floridos valstijoje susitelkusius kubiečius, paaiškėjo, jog kas trečias mano, kad JAV turi įsiveržti į Kubą ir nuversti režimą.

„Jungtinės Valstijos prisideda prie tironų nuvertimo tolimose šalyse, bet neįžvelgia komunizmo grėsmės prie pat savo krantų”, – BBC korespondentui sakė verslininkė Remediosa Dias, viena Kubos išvadavimo tarybos įkūrėjų.

Tačiau dauguma kubiečių išeivijoje vis dėlto nemano, kad diktatoriaus nuvertimas jėga būtų geriausias būdas saloje pakeisti valdžią. Tuo pat metu Kubos valdžios atstovai įspėja, kad intervencijai būtų smarkiai pasipriešinta. „Jeigu mus užpultų, visi, kam brangūs Fidelio idealai, gintų tėvynę. Tokių yra daug kiekviename kaime ir miestelyje, kiekviename šalies kampelyje”, – sakė Kubos parlamento deputatė Kenija Serano.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Kai Kuba liks be Fidelio"

  1. a

    🙂 😀 😉 😛 🙁 😥 😮 😐 😳 8) 🙄 😕 😡 👿 😯 💡

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.