Neseniai pasklidusi informacija, kad Lietuvoje užregistruotas legioneliozės atvejis, pasėjo nerimą. Įtariama, jog šia liga susirgęs vyriškis galėjo užsikrėsti Druskininkuose, sanatorijoje „Eglė”. Jos sukėlėjai, legionelės, ypač sparčiai dauginasi ten, kur daug terminio vandens – vamzdynuose, baseinuose, oro kondicionavimo sistemose, tad nemaža tikimybė jomis užsikrėsti lepinantis vandens procedūromis. Legioneliozę kaip „suvenyrą” galima parsivežti ir iš atostogų užsienyje.
Rimta sveikatos problema
Pabradės gyventojas, 41 metų amžiaus vyriškis, atsidūrė sostinės Santariškių klinikos centro filiale kovo pabaigoje. Jis karščiavo, vargino pykinimas, sausas kosulys, vėliau pradėjo dusti. Ligoniui diagnozuotas plaučių uždegimas, bet net kelių rūšių antibiotikais jo įveikti nepavyko.
Imta įtarti, jog jis gali sirgti legionelioze. Laimė, ligoninė turėjo reagentų, leidžiančių nustatyti šią ligą. Medikų teigimu, diagnozė pasitvirtino. Ligoniui skyrus antibiotikų, geriausiai veikiančių legioneliozės sukėlėją, jis ėmė sveikti. Spėjama, kad jis šia liga galėjo užsikrėsti sanatorijoje „Eglė”, kur ilsėjosi ir gydėsi kovo pradžioje.
Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistės Loretos Ašoklienės, liga paplitusi visose pasaulio šalyse, ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, oro kondicionavimo sistemų. Europoje kasmet užregistruojama 1,3 – 4,5 tūkst. ligos atvejų. Todėl legioneliozė laikoma rimta visuomenės sveikatos problema.
Daugiausiai susirgimų registruojama Ispanijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje. Jie dažniausiai susiję su kelionėmis, nes į šias šalis atvyksta daug turistų, kurie apsigyvena viešbučiuose.
Keliaujančio žmogaus, ypač atvykusio į kito klimato šalį, imuninė sistema tampa jautresnė ir ne tokia atspari legionelių infekcijai.
Ūmi infekcinė liga legioneliozė pirmą kartą diagnozuota 1976 metais, kai Filadelfijoje, tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, kilo ūmaus plaučių uždegimo protrūkis. Susirgo 221 žmogus, 34 mirė. Tik po metų mikrobiologams pavyko išauginti ligos sukėlėją – bakteriją, plaučių legionelę.
Rizika susirgti – ir Lietuvoje
Legionelės veisiasi ir medicininėje aparatūroje, žmonės gali užsikrėsti medicininių procedūrų metu. Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai, kuriuose naudojama daug vandens, taip pat gali tapti šios ligos sukėlėjų kaupimosi ir plitimo šaltiniais. Jie gyvena ir mūsų aplinkoje – vandens telkiniuose, dumble, dirvoje.
Pasak L.Ašoklienės, rizika užsikrėsti šia ūmia liga ir Lietuvoje reali. Mūsų šalyje legionelių aptikta mėsos kombinatų vandens sistemose, vienos ligoninės hemodializės skyriaus vandens filtrų nuoplovose.
Pirmasis legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 metais. Legionelių prieš keletą metų rasta Šiaulių viešbučio vandens sistemoje, tačiau tuomet nė vienas žmogus neužsikrėtė.
„Vis dėlto negalime atmesti galimybės, jog dažnai legionelių sukelto plaučių uždegimo priežastis nenustatoma, nes tai gali patvirtinti tik laboratoriniai tyrimai. Todėl realus užsikrėtusiųjų skaičius nėra žinomas”, – sako gydytoja. Ištyrus sveikų suaugusių Lietuvos gyventojų kraujo serumą, legioneliozės antikūnų rasta net 7,4 proc. asmenų.
Mokslinėmis studijomis nustatyta, kad legionelės išsivysčiusiose šalyse gali sukelti 2 – 16 proc. visų plaučių uždegimų. Didžiojoje Britanijoje atlikta studija parodė, kad ši infekcija labiausiai tikėtina sunkių plaučių uždegimų atvejais, o mirtingumas nuo jos siekia net 25 proc.
Tačiau ne visi žmonės, į kurių organizmą patenka ligos sukėlėjų, suserga. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro vadovas Bronius Morkūnas tikina, jog atvejai, kai suserga daug žmonių, reti. Be to, liga nėra labai pavojinga gyvybei, kaip ir kiekvienas plaučių uždegimas, išgydomas antibiotikais.
Specifinių simptomų nėra
Legioneliozės požymiai būdingi daugeliui ligų, specifinių simptomų nėra, todėl diagnozę patvirtinti gali tik laboratoriniai tyrimai. Ji pasireiškia dideliu karščiavimu, temperatūra gali pakilti iki 39 – 40 laipsnių C, sunkiu plaučių uždegimu, gali atsirasti kvėpavimo, virškinimo, inkstų, nervų sistemos pakenkimų.
Pasak L.Ašoklienės, liga pasireiškia dviem formomis – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, kosulys, plaučių uždegimas, ir Pontiako karštlige, pasireiškiančia lengvesne eiga. Abiem atvejais būdinga anoreksija, nuovargis, galvos skausmas, šalčio krėtimas, mialgija, ligonis gali vemti, kosėti, kliedėti.
Deja, jokių profilaktinių priemonių, galinčių apsaugoti nuo užsikrėtimo, nėra. Gydytoja siūlo atkreipti dėmesį į rizikos faktorius: senyvą amžių, lėtines kvėpavimo takų ligas, rūkymą, navikus, cukrinį diabetą. Legionelioze dažniau užsikrečia vyrai.
Šios ligos profilaktika – tai sukėlėjo paieška ir jo nukenksminimas terminiais (aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje jis žūsta) ar cheminiais metodais, nuolatinė oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo sistemų priežiūra, remontas rizikos zonose, aiškina specialistė.
Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia, liga plinta per orą, į kurį pateko sukėlėjų. Inkubacinis ligos laikotarpis siekia nuo 2 iki 10 dienų. „Lietuviai daug keliauja po užsienio šalis, gyvena viešbučiuose, kur yra kondicionieriai, tad jei buvo išvykę į kelionę ir grįžę pajutote minėtus simptomus, būtina kreiptis į medikus ir juos apie tai informuoti”, – teigia L.Ašoklienė.
Atidūs turėtų būti ir savaitgaliais besisilsintieji Lietuvos kurortuose, gyvenantieji viešbučiuose, sanatorijose, besimėgaujantys vandens procedūromis, baseinais.