Nuo šių metų vasario įsigaliojo naujas statybos techninis reglamentas, kuris įpareigoja visuose naujai projektuojamuose pastatuose sumontuoti tik pagal jo reikalavimus pagamintus langus ir išorines duris.
Apie šias ir kitas naujoves buvo diskutuojama parodos „Individuali statyba-2006” seminare „Langų gamyba ir montavimas pajūrio zonoje: problemos ir sprendimai”.
Griežti standartai
Pirmieji plastiko langai pradėti gaminti dar 1931 metais Vokietijoje, tačiau jiems buvo labai toli iki šiuolaikinių. 1959 metais prasidėjo masinė plastiko langų gamyba. Manoma, kad šiuo metu plastiko langą galima pagaminti per 15 minučių.
Pasak Architektūros ir statybos instituto atstovo Raimondo Bliūdžiaus, Lietuvoje langai ir durys gaminami pagal naujas europietiškas technologijas jau daugiau kaip 10 metų. Jos iš esmės pakeitė supratimą apie langus, įstiklinimą. Vis aktualesni tampa šiluminės energijos taupymo, garso izoliacijos, mechaninio patvarumo ir naudojimo saugos reikalavimai.
Remiantis Europos Sąjungos statybos produktų direktyvos nuostatomis, langai arba durys, pagaminti bet kurioje Bendrijos šalyje, turi būti išbandyti pagal vienodą Europos standartą, tačiau šių gaminių naudojimas pastate turi būti apibrėžtas kiekvienoje šalyje atskirai, priklausomai nuo klimato ypatumų, statybos tradicijų.
Šių metų vasarį patvirtintas naujasis Statybos techninis reglamentas irgi gana konkrečiai apibrėžia langų ir durų kokybės normas. Taip pat langų ir durų kokybę reglamentuoja Lietuvos standartai, tarptautiniai ISO standartai. Tik turinti pastarąjį, įmonė gali savo gaminiais prekiauti Europoje.
Reglamente taip pat išskiriami vietovių tipai ir jų reikšmė gaminių kokybei. Visa Lietuva suskirstyta į tam tikras zonas, kurioms taikomi skirtingi reikalavimai.
Pasak R. Bliūdžiaus, pajūriui ypač aktualus vėjo apkrovos nustatymas. Taip pat svarbūs ženklinimo reikalavimai, kurie neardant pastato leis nustatyti, kas pagamino langą, stiklo paketą, koks stiklas jame sumontuotas.
Visi šie reikalavimai produkcijos kainos didinti neturėtų, tačiau langai gali brangti dėl kitos priežasties. Pasak UAB „Gealan Baltic” komercijos vadovo Romo Baltrušaičio, ryškėja plastiko brangimo tendencija. Tai susiję su tuo, kad jam pagaminti naudojama apie 40 proc. naftos produktų. Todėl jau dabar kai kuriose Europos šalyse išaugo plastiko langų kainos.
Prastėja montavimo kokybė
R. Baltrušaičio teigimu, langų montavimo kokybė Lietuvoje prastėja.
„Tai sudėtingas ir atsakingas procesas, todėl labai priklauso nuo montuotojų sąmoningumo. Viena pagrindinių problemų – taupant pinigus prastai užsandarinami tarpai tarp lango rėmo ir sienos. Dažniausiai tarpas pripurškiamas putų, kitą dieną jos apipjaustomos ir viskas užtinkuojama. Be viso to, dar turėtų būti naudojamos specialios hermetinės medžiagos, nes nuo temperatūrų skirtumų tiek lauke, tiek viduje, po 3-5 metų putos ima trupėti ir pelyti, o langas nebeatlieka savo funkcijų”, – sakė R. Baltrušaitis.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjos Raimondos Bučinskienės teigimu, 2003 ir 2004 metais tarnyba gavo 22 skundus dėl langų, o pernai – jau 43. Tai esą rodo, kad langų kokybė, montavimo darbai suprastėjo. Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl to, kad langai rasoja. Pasak R. Bučinskienės, žmonėms sunku paaiškinti, kad tai – ne langų, o ventiliacijos problema.
Inspekcija yra gavusi nusiskundimų dėl mechaninių lango ar stiklo paketo pažeidimų, nekokybiškų tarpinių, stiklo paketo viduje esančios musės, nekokybiškai sujungtų rėmo kampų ir t.t. Taip pat skundžiamasi dėl nelygiai įstatytų langų, neužtaisytų sujungimų vietų, per trumpų palangių, prasto apskardinimo.
„Pagrindinė problema – gamintojai negali pateikti gaminio atitikties deklaracijų. Joje turėtų būti konkrečiai ir aiškiai nurodyta gaminio paskirtis. Taip pat neteisingai sudaromos sutartys, kurios dažnai būna vienašalės. Sutartyse turėtų būti įvardinti ir gaminio komponentai”, – sakė inspekcijos uostamiesčio skyriaus vadovė.
R. Bučinskienė taip pat atkreipė dėmesį į reklamuojamus langus be švino. Jos teigimu, nė viename teisės akte nėra nurodyta, kad švinas kenkia sveikatai.
Stiklo paketas – vis šiltesnis
UAB „Etna” gamybos direktorius Bronius Zabiela akcentavo, kad šiuo metu architektūroje vyrauja tendencija pastatų fasaduose didinti stiklo plotus. Tad stiklo paketai, kurie turi tenkinti specialius reikalavimus – užtikrinti apsaugą nuo šalčio, karščio, vėjo, kritulių, triukšmo, privalo gerai atrodyti, būti saugūs.
Šilumos laidumas labiausiai pasireiškia stiklo paketo pakraščiuose ir per rėmelį. Todėl norint sumažinti šilumos nuostolius aliuminio rėmelius siūloma keisti šilumai mažiau laidesnėmis medžiagomis – plienu, plastiku.
Klaipėdiečiai pirmieji Lietuvoje stiklo paketų gamyboje pradėjo naudoti šiltus naujos kartos TGI plastiko rėmelius. Tokių stiklo paketų šilumos laidumas mažesnis apie 20 proc. Aliuminį stiklo paketo rėmelį pakeitus plastikiniu, sumažėja ir kondensato susidarymo ant vidinio stiklo paketo tikimybė. Siekiant sumažinti šilumos laidumą per tarpą tarp stiklų, jis užpildomas specialiomis dujomis – argonu, kriptonu.
Mažinant šilumos nuostolius stiklų paviršius padengiamas specialiomis dangomis. Toks stiklas būna pakankamai skaidrus, laidus šviesai, tačiau nepraleidžiantis šilumos iš patalpų.
Galimybė stiklu padengti didelius pastatų plotus atsirado tik tada, kai pavyko sukurti į pastato vidų saulės spindulių nepraleidžiančius stiklus, kurie užtikrina, kad patalpos neįkais. Stiklai su saulės kontrolės savybėmis praleidžia nuo 10 iki 45 proc. į juos krentančios saulės energijos. Naujesnės kartos saulės kontrolės stiklai atlieka ir selektyvinio stiklo funkciją.
Komentarai (0)