Atėnų nuoskaudas slopina tik nauji laimėjimai

Lietuvos penkiakovininkas Edvinas Krungolcas Europoje yra nenugalimas. „Kauno diena” rašė, jog 32 metų vilnietis Italijoje vykusiame Europos šiuolaikinės penkiakovės varžybose iškovojo aukso medalį ir apgynė titulą, iškovotą 2003 ir 2004 metais. Tačiau laimėjimai Senojo žemyno pirmenybėse nenumalšina pasaulio reitingo lyderio E.Krungolco pergalių alkio. Sotumo jausmą jis pajustų tik laimėjęs medalį olimpinėse žaidynėse.

Šeštadienį Europos čempionas kartu su komandos draugais Andrejumi Zadneprovskiu ir Justinu Kinderiu bei treneriu Jurijumi Moskvičiovu iš Italijos sugrįžo į Lietuvą.

Įtampa – iki paskutinės akimirkos

– Europos čempionu tapote trečią kartą iš eilės. Ar tokios pergalės dar suteikia džiaugsmo?

– Taip, bet kuri pergalė dar vis džiugina.

– Susidarė įspūdis, kad Italijoje laimėjote gana lengvai.

– Iš tiesų varžybos buvo sunkios ir kovoti nebuvo lengva. Į bėgimo startą stojau tik 10 sekundžių anksčiau už Latvijos penkiakovininką Denisą Čerkovskį.

Tad mano pranašumas buvo gana menkas. Bet varžovas bėgdamas buvo blogiau pasirengęs už mane, todėl aš netgi padidinau savo pranašumą ir laimėjau.

D.Čerkovskis yra labai geras bėgikas, drįsčiau teigti, kad bėgimo trasoje jis gali kovoti netgi su Andrejumi Zadneprovskiu.

– Tai, kad buvote labai gerai fiziškai pasirengęs, rodo ir plaukimo rezultatas, nes pasiekėte asmeninį rekordą. Andrejus Zadneprovskis yra sakęs, kad, bėgant metams, fizinės rungtys nebesuteikia tokio pranašumo, kaip anksčiau, o Jums, regis, viskas klostosi atvirkščiai.

– Iš tiesų Europos čempionatui man pavyko pasiekti geriausią sportinę formą. Bet nedrįstu analizuoti, kodėl taip sekėsi ir plaukti, ir bėgti. Galbūt tam įtakos turėjo tai, kad treniruotėse šioms rungtims skyriau, sakyčiau, daugiau apgalvoto dėmesio, nieko nebedarau puldamas stačia galva. Tikriausiai tokia treniruočių taktika buvo teisinga.

Atsipalaidavimas galėjo brangiai kainuoti

– Europos čempionate pirmoje vietoje įsitvirtinote po pirmosios šaudymo rungties, kur iššovėte 191 tašką. Tai – taip pat labai aukštas rezultatas?

– Psichologiškai šiam čempionatui buvau gerai pasirengęs, tad siekiau aukšto rezultato ir man pasisekė. Tokį šaudymo rezultatą varžybose pasiekiu jau ne pirmą kartą, nors asmeninis rekordas, atrodo, yra 192 ar 193 taškai. Beje, praėjusių metų Europos čempionate šaudydamas surinkau lygiai tiek pat taškų. Atrodo, jau susiklostė tokia tradicija, kad Europos pirmenybėse jaučiuosi daug ramiau, šios varžybos man arčiau širdies nei pasaulio čempionatas ar olimpiada.

– Ar, gerai padirbėjus šaudykloje, nekilo minčių, jog pusė darbo jau padaryta?

– Kilo. Turbūt tokios mintys ir pakišo man koją fechtuojantis, nes šioje rungtyje iš pradžių patekau į duobę. Su treneriu buvome išsigandę, kad viskas žlunga. Bet dar buvo laiko, tad susikaupiau ir man pradėjo sektis, viskas baigėsi gana gerai. Galutinis fechtavimo rezultatas buvo visai neblogas.

Estafetės varžybose liko šešti

– Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės meistrai tradiciškai stiprūs estafetės varžybose. Tačiau šįkart lietuvių komanda liko šeštoje vietoje. Ko pritrūko?

– Nemanau, kad mūsų komanda šįkart buvo tarp favoritų. Mūsų jaunasis komandos draugas 18-metis Justinas Kinderis dar nėra subrendęs tokio lygio pergalėms, jam sunku kovoti su vyrais ir, tiesą sakant, aš nelabai tikėjau, kad galime laimėti medalius. O po šaudymo viskas tapo aišku. Stengėmės, kovojome, plaukime pasiekėme asmeninį komandos rekordą, bėgimą laimėjome labiau negu užtikrintai, aplenkę varžovus 24 sekundėmis ir iš 11-osios vietos pakilome į 6-ąją. Labai nedaug trūko ir iki trečiosios vietos, bet, manau, ir šis mūsų rezultatas yra visai neblogas.

J.Kinderis – tvirtas, perspektyvus vaikinas, tik jam dar trūksta patirties ir psichologinio pasirengimo.

Nori laimėti viską

– Po Atėnų olimpiados dar nepralaimėjote oficialių varžybų – 2004 metų rudenį laimėjote pasaulio taurę, dabar – Europos čempionatą. Tikriausiai dar kunkuliuoja sportinis pyktis dėl nesėkmės Atėnų žaidynėse?

– Kiekvienas sportininkas, manau, turi tokį jausmą. Jeigu jau nejauti sportinio pykčio, jeigu tavo viduje niekas nekunkuliuoja, vadinasi, nekoks sportininkas jau esi. Atėnų dar nepamiršau ir dabar noriu laimėti viską, kas įmanoma ir kuo dažniau.

– Rugpjūčio mėnesį vyks pasaulio čempionatas, lauksime dar vieno medalio.

– Reikėtų ką nors laimėti, nes pasaulio čempionato asmeninių varžybų apdovanojimo kol kas neturiu. Tik su komanda estafetės varžybose esame tapę vicečempionais. Prieš tai dar dalyvausime pasaulio taurės etapo varžybose Atėnuose, o po to Vengrijos olimpiniame centre rengsimės pasaulio čempionatui, kuris vyks Lenkijoje. Bet kuo arčiau namų, tuo sudėtingiau kovoti. Praktika rodo, kad penkiakovininkams namų sienos nepadeda – šeimininkai beveik niekada nelaimi. Na, bet dėl to daugiau sunkumų galbūt kils lenkams, o ne mums.

– Fizinės rungtys geriausiai parodo, kad dar esate kupinas jėgų kovoti ir siekti pergalių svarbiausiose šiuolaikinės penkiakovės varžybose. Ar žadate sportuoti iki Pekino olimpiados?

– Pažvelgus į rezultatus matyti, kad rezultatai ne tik neblogėja ir nestovi vietoje, o netgi gerėja, pavyzdžiui, plaukimo. Tad iki Pekino olimpiados tikrai esu pasiryžęs sportuoti.

Dovilė Kamarauskienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.