Tailando Puketo saloje prieš penkiolika mėnesių įvykusią
gamtos stichiją išduoda perspėjantys ženklai, kraupios nuotraukos, dokumentiniai filmai ir iš kanalizacijos vakare užplūstanti smarvė
„Cunamis? Jau užmiršome. Tai buvo seniai – ne vakar, ne prieš savaitę ir net ne prieš mėnesį, – šiek tiek nustebo Tailando salos Puketo gyventojas Probabneras Saphatkortas.
Kepinant daugiau nei 40 laipsnių temperatūrai, aplink zujo baltutėliai, tik ką atvykę, ar jau parudę nuo saulės turistai, signalizavo kviečiantys važiuoti taksistai ar nedidelių atvirų mikroautobusų vairuotojai. Tajus žvilgtelėjo į Andamano jūrą. – Praėjusių metų gruodį minėjome cunamio metines. Kam gyventi praeitimi? Gyvenk šiandien, dabar…”
Statomi nauji pastatai
Patongo paplūdimyje – beveik jokių cunamio pėdsakų. Tik akyli ir nekart Tailande apsilankę turistai pastebės skirtumus: vos kelių metrų aukštyje kabančius elektros laidus ir atsainiau, paskubomis pagamintas elektros skydines.
Dar – kylantys pastatai, viešbučiai, prie paplūdimio cementuojamos naujos plytelės. Tačiau 2004 metų gruodžio mėnesio 10 metrų aukščio cunamio bangų neišlaikę viešbučiai, bungalai, parduotuvėlės ir kiti pastatai seniai atstatyti. Ir vis statomi nauji.
„Cunamį mačiau nuo kalno, – prisimena 27 metų grožio bei masažo salono darbuotoja Noi ir laibais pirštais rodo aukštyn, į žaliuojančią kalvą. Noi – tik viso jos vardo Ponpečelat Patraknoi paskutinysis skiemuo, pravardė baltiesiems. „Falangai” – taip Tailande vadinami baltieji, vargiai įsimena visus tailandiečių vardus.
Noi pasiglosto sandalmedžio aliejumi kvepiančius ilgus juodus plaukus, juodomis, migdolų formos akimis pažvelgia į paplūdimį, kur jauni tailandiečiai zuja tarp poilsiautojų ir už 70 litų siūlo pusvalandžiui pasimėgauti galingu dviviečiu vandens motociklu „Yamaha”.
Tajai pamėgo kryželius
„Iš pradžių visiems, ypač tajams, tai atrodė lyg žaidimas, kažkas neįprasto, įdomus reginys, – P.Patraknoi nuleidžia ranką. Jos kolegė šypsosi ir kviečia dvi praeinančias švedes pasidaryti manikiūrą ir pedikiūrą. Prie paplūdimio, kur ant už 3,5 lito dienai išnuomotų gultų po skėčiais ilsisi skandinavai, vokiečiai, vyksta derybos su suvenyrų, drabužių, sidabro prekiautojais. – Laimė, abu mano vaikai buvo pas mamą Šiaurėje, prie Čang Mai miesto. Pirmieji atsikvošėjo ir bėgti pradėjo baltieji. Mačiau, kai didelė banga vijosi ir tarsi piltuvas įtraukė žmones. Daug kūnų, nuolaužų, mašinų…”
Ponpečelat vėl išgyvena 2004 metų gruodžio 26 dieną, kai milžiniškas cunamis Azijoje nusinešė daugiau nei 280 tūkstančių gyvybių. Pukete žuvo 5400 žmonių: 2000 užsieniečių, 1400 tajų. Kitų kilmės net nepavyko nustatyti.
Keistas sutapimas, bet nuo praėjusių metų jauni tajai – merginos, vaikinai ant kaklo pamėgo nešioti kryželius: tiek auksinių kryželių Tailande dar niekada nebuvo parduota.
„Gražu. Seksualu. Madinga”, – šypsosi 20-metė Kui, gurkšnodama „Bacardi” miksą su citrina. Dvidešimtmetė – pernelyg šiuolaikiška, jos gyvenimui didelės įtakos turi amerikietiška ir vakarietiška kultūra.
Kui ilgus plaukus dažosi šviesiai ir ant kaklo nešioja auksinį kryželį. Žavi juodaakė mielai geria, kas dar prieš kelerius metus buvo nelengvai įsivaizduojama, vyną, viskį, valgo steiką, rūko „Marlboro” bei svajoja surasti „falangą” ir išvažiuoti iš Tailando.
Evakuacijos kelias
Tačiau cunamio pėdsakų Pukete vis dėlto dar liko. Policijos postas. Prie „Savojos” viešbučio restorano išgąstingai besišypsanti storulė vokietė pirštų galiukais laiko milžinišką, dar judantį omarą, kuris po keliolikos minučių puikuosis ant jos stalo. Virš vokietės galvos vienas iš keliolikos mėlynų ženklų: „Cunamio evakuacijos kelias. 300 metrų”. Už keliasdešimties metrų dar vienas toks ženklas – prieš metus tokių ženklų Tailande nebuvo.
Bangla ir Patongo paplūdimio gatvėse praeiviai tuoj pat apspinta kelis iš daugelio gatvės prekiautojų, įsikūrusių greta „Šeimos” parduotuvėlės ir vaistinės.
Drėgna, tvanku, ore tvyro neįprasti europiečiams kvapai. Įjungtame televizoriaus ekrane dokumentinio filmo apie cunamį pėdsakai: milžiniška banga, pasiglemžianti lyg museles bandančius bėgti žmones, apsemti automobiliai, namai, parduotuvės, šniokščiantis vanduo…
Pardavinėja įamžintas baisias akimirkas
Kelios kraupios minutės, įpratę prie nustebusių ar šokiruotų turistų žvilgsnių tajai leidžia pažiūrėti dar kelis kadrus. Ekranas užtemsta. Anglų, prancūzų, japonų ar vietine kalba įgarsintas DVD diskas su įspūdingiausiais cunamio kadrais kainuoja nuo 7 iki 20 litų. Kaina priklauso nuo to, kaip pavyks suderėti, kiek pirksi.
Nukentėjusi nuo cunamio kurčnebylė tailandietė taip pat parduoda DVD bei CD diskus ir cunamio metu padarytas nuotraukas.
„Padėkite man ir mano šeimai”, – prie iškabintų nuotraukų lentelė ir užrašas anglų kalba. Išvargusi tajė mosteli ranka į Patongo paplūdimio gatvėje stovinčią sporto reikmenų, drabužių bei „Kodak” parduotuvę. Po to rodo į vieną iš keliolikos pardavinėjamų nuotraukų. Žvilgsnis į zujančius žmones, pypsinčius automobilius, po to į nuotrauką, kurioje vandens užtvindyta gatvė su nuolaužomis bei automobiliais. Ta pati vieta prieš 15 mėnesių.
Dar kelios nuotraukos: medis su jame kybančiais ir bandžiusiais išsigelbėti žmonėmis, nurimusių bangų skalaujami šimtai lavonų ir galybė nuolaužų. Netekęs žalumos ir apvytęs medis stovi kitoje gatvės pusėje – prieš pat kurčnebylę moterį. Tame pačiame paplūdimyje laksto vaikai, bėgioja šunys, šypsosi ant vandens parašiutu nusileidęs japonas.
Moterys-vyrai medžioja aukas
„Ei, „seksi” vyre… – šypsosi, iškiša liežuvį vienas iš daugelio čia „aukų” ieškančių „katojų”.
Įžūlesni nesikuklina griebti už sėdmenų ar intymesnės vietos, šnabždėdami intymius pasiūlymus.
„Katoi” – taip tailandiečiai vadina moteris-vyrus, kurie, vartodami hormonus ir naudodami silikoną užsiaugina krūtis ar net „paaukoja” vyrišką pasididžiavimą.
Vakariečiai ne tik mielai lanko jų šou. Ypač vokiečiai Pukete mėgsta už 100-300 litų parai praleisti audringas valandas su „katojais”, nors dauguma normalių vyrai jų vengia. Nebent taip ir nesužino, ką bando jiems pasakyti viešbučio apsaugos darbuotojas ar aplinkinių tailandiečių šypsenos.
O į parankę vokiečiui įsikabinęs įspūdingai atrodantis „katojus” kraipo sėdmenimis ir patenkintas dairosi aplink. Prasčiau atrodantys „katojai” gudriai naudojasi šešėliais bei prietema ir gaudo įkaušusius vyrus, kurie ryte prabunda šokiruoti.
„Jie – gražūs. Jie puikiai naudojasi kosmetika, skoningai bei itin seksualiai rengiasi”, – žvelgdama pavymui atsidūsta 20-metė „Drakono” barmenė.
Kai kurie moterys-vyrai išties atrodo pritrenkiančiai: švelnus balsas, nėra Adomo obuolio, ilgi, grakštūs pirštai, siauri pečiai, nedideli klubai, įspūdingos krūtys, riesti užpakaliai. Įtarimus sukelia tik… pernelyg dailūs ir švelnūs veido bruožai.
Svajoja nusipirkti namuką
Bangla gatvė, kurioje pavakare uždaromas eismas, virsta pramogų, veiksmo, triukšmo, linksmybių bei išleidžiamų pinigų rojumi. Tačiau orchidėjų, lotosų, mentolo, prieskonių, tabako, jūros gėrybių, smilkalų kvapai nenustelbia gatvės viduryje net pro guminėmis plokštėmis uždengtus šulinius besismelkiančią ir praūžus cunamiui atsiradusią neapsakomą smarvę. Kas ten, po žemėmis, galima tik spėlioti.
„Ei, prašome čia, pas mus!” – šaukia go go bei gatvės barų merginos. Nėra nė vieno baro, restorano ar klubo merginų, kurios po gamtos stichijos nebūtų palaidojusios draugių, seserų, artimųjų.
Tačiau gyvenimas tuo nesibaigia. Pupe nori užsidirbti pinigų kukliam, mediniam namukui toli gražu ne geriausioje vietoje: be vidaus įrengimo toks namukas kainuoja apie 8000 litų. Apie 700 litų kainavusį naują kinų gamybos motorolerį ji jau turi. Susitaupė ir nusipirko iš jai kelis mėnesius po 10000 batų (apie 700 litų) siuntusio meilužio iš Australijos.
„Sunku dirbti grožio salone per mėnesį gaunant apie 500 litų, – atsidūsta Pupe. Ant jos kaklo kabo auksinė Budos figūrėlė – per cunamį žuvusios draugės dovana. – O dar reikia siųsti pinigų tėvams. Jie gyvena toli, šiaurėje, ir augina dar keturis mažamečius vaikus”.
Prisiminimai
„Čokdy kap, – jauna moteris pakelia tekilos taurelę, palinki sėkmės ir padeda ant baro išgertą. Čia pat stovi medinis stalas, prismaigstytas vinių žaidimams su turistais: laimi tas, kuris greičiau siauru plaktuko galu įkala vinį į stalą-kelmą. – Tą dieną ji su savo draugu australu buvo paplūdimyje. Pamenu, kaip ji džiaugėsi, kad jai draugas nupirko grandinėlę ir paprašė tikslių asmens dokumento duomenų – žadėjo vežtis į Australiją. Jie draugavo jau keturis mėnesius…”
Tačiau taip lėmė Buda. Tuo metu Pupe turėjo būti su drauge, bet tą rytą jį kietai miegojo Katos paplūdimyje, aukštai ant kalno įrengtame viešbutyje.
„Gal pirksite, prašome…” – kažkuo pakvipo. Bene į šeštąjį dešimtį įžengęs vyras siūlė pirkti ant kaklo kabinamą lotosų vainiką. Dieną paplūdimyje jis pardavinėjo didelius, saldžius, jau nuluptus ir paruoštus valgyti 5 litus kainuojančius greipfrutus.
Šypsenos. Delnais suglaustų rankų padėka. Liekno vyro mentolo kvapu persisunkę raudonos spalvos marškinėliai sušmėžuoja prie kito baro.
„Per cunamį jis neteko žmonos ir trijų vaikų, – užsidega cigaretę Pupe. Ir nuoširdžiai šypsosi, demonstruodama šiek tiek kreivus, baltutėlius dantis, pro ją einantiems olandams. Moja prieiti. – Tačiau nejaugi įvykus nelaimei privalai liūdėti visą gyvenimą? Tai buvo seniai… Dabar kita diena…”