Kauno savivaldybė ieško būdų, kaip atgaivinti buvusią karinę teritoriją Panemunėje
Apleistą Panemunės kareivinių miestelį vakar apžiūrėję tarptautiniai ekspertai neskubėjo dalyti patarimų. Pirmiausiai jie norėjo išsiaiškinti šių pastatų teisinį statusą ir Lietuvoje galiojančius įstatymus.
Kaunas nuo praėjusių metų dalyvauja tarptautinėje programoje „ReMiDo”, kurios tikslas – buvusių karinių teritorijų pritaikymas šių dienų reikmėms.
Išvydo namus vaiduoklius
Šiuo metu apleista Panemunės buvusio sovietinio karinio miestelio teritorija užima apie 23 hektarų plotą.
Dauguma, dar 19 amžiaus pabaigoje statytų, raudonų plytų pastatų stūkso niekieno neprižiūrimi. Čia renkasi ne tik asocialūs asmenys, bet ir įvairūs vagišiai.
Vietos gyventojai pasakojo, kad labiausiai juos domina dar cariniais laikais degtos raudonos plytos. Buvusiose kareivinėse vandalai išardė ištisas sienas, todėl dabar pastatai primena vaiduoklius. Dar po kelių metų pastatų gali apskritai nelikti.
Tokį vaizdelį išvydo vakar čia apsilankę specialistai iš Latvijos, Estijos, Vokietijos ir Švedijos. Kaunas – paskutinis jų vizito taškas. Prieš tai ekspertai apžiūrėjo buvusius karinius objektus kitose Baltijos šalyse, kurios dalyvauja programoje „ReMiDo”.
Kariškiai statinių nepageidauja
Tarptautiniai ekspertai vakar nekalbėjo apie Panemunės teritorijos konversijos galimybes. Svečiai domėjosi, kam dabar priklauso šie pastatai ir kiek čia gyvena žmonių.
Savivaldybės atstovai neslėpė, kad 23 hektarų teritorijoje apgyvendinti vos du namai, kurie suremontuoti savininkų iniciatyva. Tuo tarpu 9 apleisti pastatai priklauso Savivaldybei. Kiti – valstybei.
„Anksčiau dalis statinių priklausė Lietuvos kariškiams, tačiau jie juos žada perduoti Valstybės turto fondui”, – teigė Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Kristina Navickaitė.
Pasak jos, šiai teritorijai galioja paveldosaugos reikalavimai. „Tarptautinis projektas, kuriame dalyvauja ir Kaunas, suskirstytas į dvi dalis: mokslinę ir praktinę. Į Kauną atvykusioje ekspertų delegacijoje – nemažai mokslininkų, kurie vėliau turėtų pateikti savo bendras išvadas. Tuo tarpu galimybių studiją rengs jau mūsų specialistai”, – teigė Plėtros programų valdymo skyriaus vyr. specialistė Jovita Tirvienė.
Nuo sporto komplekso iki gyvenamųjų namų
Vakar tiek užsienio, tiek Kauno specialistai neskubėjo daryti išvadų, kas galėtų ateityje įsikurti buvusiame Panemunės kariniame miestelyje. Šiuo metu pagal miesto Bendrąjį planą – tai visuomeninės paskirties teritorija.
„Kai bus parengta galimybių studija, tada ir pamatysime, kaip racionaliausiai galima panaudoti šią teritoriją. Viena galimybių – sutvarkyti stadioną, įrengti sporto kompleksą. Šią studiją tikimės parengti dar šiemet, o tarptautinis projektas tęsis iki kitų metų pabaigos”, – sakė Plėtros programų valdymo skyriaus vyr. specialistė.
Tuo tarpu kiti ekspertai užsiminė ir apie galimybę buvusią karinę teritoriją paversti gyvenamųjų namų kvartalu. Žinant, dabartines Kauno statybų tendencijas – tai bene realiausias variantas.
Taip pat numatoma, kad vienas pastatas gali būti sutvarkytas Savivaldybės lėšomis. Taip tikimasi pritraukti ir verslininkų dėmesį.
„Tikime, kad viešasis ir privatus kapitalas pakeis šios teritorijos veidą”, – sakė Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.
Panašios problemos ir kitose šalyse
Tarptautiniame projekte „ReMiDo”, be Kauno ir Vilniaus, dalyvauja dar 16 partnerių iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos. Pagrindinis šio projekto tikslas – parengti buvusias karines teritorijas investicijoms.
Pasak specialistų, kur kas lengviau dirbti, kai galima pasinaudoti kitų šalių patirtimi. „Kalbame tiek apie gerus, tiek apie blogus pavyzdžius, kaip tvarkomos buvusios karinės teritorijos. Tai naudinga patirtis, kuria reikia pasinaudoti”, – teigė projekto rengėjai. Ekspertų nuomone, sutvarkytos buvusios karinės teritorijos gali tapti stimulu regioninei plėtrai.
Tai ypač aktualu Kaunui, kur apstu ne tik buvusių kareivinių pastatų, bet miestą taip pat juosia ir fortų bei baterijų įrenginiai. Dauguma jų stūkso apleisti.
Bendras projekto „ReMiDo” biudžetas – 2,16 milijono eurų.
Kauno miesto savivaldybei skirta 180 tūkstančių eurų: iš miesto biudžeto – 45 tūkstančiai eurų (apie 155 tūkstančius litų), Europos Sąjungos indėlis – 135 tūkst. eurų (apie 466 tūkst. litų).