Prieš šv. Velykas uostamiesčio parko ir Baroti galerijose atidarytos parodos nuteikia sakraliai.
Angelo palytėta
Parko galerijoje vakar atidaryta tapybos darbų paroda „Angelai” klaipėdietei Erikai Grikšienei – pirmoji. Jauna ketverių vaikų mama, neturi jokio meninio išsilavinimo ir niekada negalvojo tapti dailininke. Tačiau netikėtai, prieš Kalėdas, jos gyvenime apsireiškė pirmas angelas ir įkvėpė kūrybai.
„Labai sirgau ir negalėjau atsikelti iš lovos. Pavargau gulėti – tad pasidariau mažą spalvų knygelę. Ant popieriaus liejau akvareles ir su stiklu dariau atspaudus. Tai toks žaidimas – spėlionė, kas išsilies. Tada ir išvydau pirmąjį angelą”, – prisiminė Erika.
Dabar ji taip „įkibo į angelus”, kad negali atsiplėšti. „Niekada nebuvau ir neesu labai religinga. Nors visi mes kažkuo tikime, ypač, kai bėda prispaudžia. Nežinau, kodėl angelai, mane taip užvaldė. Matyt, man tai duota. Kažkoks devintas jausmas diktuoja, kad tapydama gėlę nesugebėčiau perteikti tiek geros energijos, kiek tapydama angelą. Kartais, kai pabaigiu, net verkti norisi”, – pasakojo jauna menininkė.
E. Grikšienė angelą įsivaizduoja kaip saugotoją, belytę būtybę, su naktiniais marškiniais ir dideliais sparnais. „Man atrodo, kad aš jį tokį kažkada mačiau sapne. Juk angelai aplanko mus sapnuose”, – sako dailininkė.
Parodoje dailininkė pristato ištisą angelų galeriją. Tarp jų – ryto, nakties, ramybės angelai, sukurti mišria akvarelės, koliažo technika. Kompozicijos, dailės amato paslapčių Eriką moko vyras – žinomas uostamiesčio skulptorius Klaudijus Pūdymas. O idėjų kūrybai E. Grikšienė semiasi net iš tokių smulkmenų, kaip mažas rašto gabalėlis.
„Pamatau jį ir atsiranda kažkokia vizija, kažkas iš vidaus ima veržtis ir puolu kurti. Nemoku to apsakyti žodžiais”, – apie kūrybinį įkvėpimą kalbėjo Erika.
„Nedarau tų darbų pardavimui, bizniui. Tai tik savęs realizavimas. Nebūčiau pasiryžusi daryti parodos, nes jaučiuosi daugiau stebėtoja, nei įvykio kaltininke. Aplinkiniai paskatino pasidalinti, rodyti kitiems tai, ką darau”, – kuklinosi debiutantė.
„Balvonėliais” tikėjimą liudija
Baroti galerijoje vakar drauge su teatro dailininke, scenografe Aleksandra Jacovskyte savo kūrybą pristačiusi nacionalinės premijos laureatė, skulptorė Ksenija Jaroševaitė savuosius angelus – Evangelijos žinios skelbėjus – vadina tiesiog „balvonėliais”.
„Man jie – nei žmonės, nei angelai. Gal vidinių būsenų išraiška, malda”, – sako menininkė. Akmenines figūras K. Jaroševaitė „aprengia” Evangelijos psalmių tekstais. Būtent jie padiktuoja menininkei kūrybos temas.
„Kiekvienas krikščionis yra įpareigotas liudyti tikėjimą savo gyvenimu ir darbais. Kadangi mano darbas ir mano gyvenimo būdas yra „balvonėlių” darymas – tai per juos bandau skleisti krikščioniškas vertybes. Toks mano pasidalinimas tikėjimu”, – sakė skulptorė.
Menotyrininkai K. Jaroševaitės kūryboje išskiria tris etapus. Pasak, G. Jankevičiūtės, iš pradžių menininkė ieškojo savo stiliaus, derindama figūrinę vaizduoseną su abstrakčiąja daile. Antrajame kūrybos etape skulptorė, pasak menotyrininkės, koncentruojasi į sudėtingų žmogaus vidinių būsenų perdavimą, asmens nepriklausomybės deklaraciją. Gilios krikščionybės išgyvenimo patirties perdavimas skulptūromis laikomas trečiuoju K. Jaroševaitės kūrybos etapu.
Skulptorė šypteli: „Menotyrininkai gali skirstyti kaip nori. Aš visą gyvenimą ėjau į tikėjimą, nes man tai svarbu. Tik anksčiau religines temas liesti kūryboje buvo labai nedrąsu. Paskui įsidrąsinau ir dabar, į gyvenimo pabaigą, gal jau kai ką padarau”, – kukliai prisipažino K. Jaroševaitė, šiemet apdovanota Nacionaline meno premija už krikščioniško dvasingumo tradicijų įprasminimą skulptūroje.