Pasikėsinimo auka panoro 10 milijonų

Šiandien Klaipėdos apygardos teisme turėtų liudyti Seimo narys Antanas Bosas. Jam teks dalyvauti byloje, kurioje nagrinėjamas pasikėsinimas nužudyti uostamiesčio verslininką 42-metį Igorį Udovickį.

Vakarykščiame teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis – vienas iš UAB „Birių krovinių terminalas” savininkų I. Udovickis – nepuolė paneiginėti anksčiau žiniasklaidos minėtos versijos, jog žmogžudystės užsakovu galėjęs būti A. Bosas.

Dėl 2003-iųjų gegužės 12 dieną Ryšininkų gatvės 8 namo laiptinėje įvykdyto pasikėsinimo nužudyti verslininką į teisiamųjų suolą sėdo keturi anksčiau neteisti klaipėdiečiai.

Dainius Jankus (gim. 1980 m.), Igoris Belogubovas (gim. 1980 m.) ir Igoris Pancernas (gim. 1969 m.) kaltinami pasikėsinimu nužudyti bei neteisėtu šaunamojo ginklo įgijimu ir laikymu. Aleksandrui Minakovui (gim. 1978 m.) inkriminuojamas tik pasikėsinimas nužudyti.

10 milijonų

Pirmasis teisme pageidavo būti apklaustas I. Udovickis.

Prieš tai jo advokatas teisėjų kolegijai pateikė prašymą, kuriame nurodė 10 milijonų litų civilinį ieškinį. Verslininkas pageidautų, jog kaltinamieji atlygintų ne tik šią sumą, bet ir 5 tūkstančius litų, skirtus advokato paslaugoms apmokėti.

„Moraline žala vadinu ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir pablogėjusią reputaciją. Tuoj po įvykio net keli bankai atsisakė man duoti paskolas. Tarp neoficialių motyvų išsakyta ir tai, kad jei pasikėsinta vieną kartą, tai gali būti ir kitas pasikėsinimas. Buvau laikomas nepatikimu klientu”, – sumos dydį motyvavo verslininkas.

Nukentėjusysis minėjo, kad į jį pasikėsinta kovos tarp dviejų bendrovių dėl įtakos uoste įkarštyje. Tuo metu I. Udovickis ir su A. Bosu siejama bendrovė buvę skirtingose barikadų pusėse.

I. Udovickis pasakojo, jog gerai įsidėmėjęs į jį šovusio žmogaus veidą. Teismo salėje jis parodė I. Pancerną.

Verslininko kaimynė pasakojo, jog šūvis jai priminęs jaunimo „sprogdinimus”, tad iškišusi galvą jų sutramdyti. Pamačiusi peršautą žmogų moteris jį paliko kito kaimyno globai, o pati pro balkoną stebėjo, kas išeis iš namo. Pasirodęs juodai apsirengęs vyras į šiukšlių konteinerį išmetęs maišelį. Netrukus atvykę policininkai nustatė, jog ten buvo ginklas.

Nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę bei po ilgo gydymo išgyveno.

Užsakovu pavadintas A. Bosas

Atviriausiai teisme kalbėjo bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nekeitė tik vienas iš kaltinamųjų – I. Belogubovas. Anot jo, jis buvęs D. Jankaus, dirbusio A. Boso elnyne, draugas.

Kartą D. Jankus pasiūlęs užsidirbti – neva būtina pašalinti į konfliktą dėl pinigų įsivėlusį žmogų. Už šią paslaugą neįvardytas klientas buvo pasiruošęs sumokėti 20 tūkst. litų. Pusę šios sumos turėjo pasidalinti D. Jankus ir I. Belogubovas, liko surasti užsakymo vykdytojus.

I. Belogubovas kreipęsis į buvusį policininką, banko inkasatorių I. Pancerną. Šis pažadėjęs surasti žudiką. Po kurio laiko vaikinas jam perdavęs 2 000 litų avansą, lapelį su I. Udovickio namų, darbovietės adresais bei jo žmonos ir vaiko duomenimis, taip pat pistoletą „Makarov” su dviem pilnomis apkabomis.

„Tik po kurio laiko D. Jankus paminėjo, jog užsakovas esąs A. Bosas. Neva I. Udovickis nuo jo nuslėpęs bei neatiduodantis kažkokių pinigų. Žinojau, jog tai – D. Jankaus šeimininkas, tad juo patikėjau. A. Bosą policininkams įvardijau ne iš karto, nes bijojau dėl savo šeimos narių”, – sakė I. Belogubovas.

Policija grasino?

Teismo posėdyje dėl visų savo bėdų D. Jankus kaltino policijos darbuotojus. Neva jis jokio nužudymo neorganizavęs, o į areštinę patekęs norint apšmeižti A. Bosą.

„Kartą į kavinę išgerti kavos bei pasikalbėti mane pakvietė miesto policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vladimiras Plotkinas. Kavinėje jis pasirodė su 5 ar 6 pareigūnais. Man buvo uždėti antrankiai”, – pasakojo D. Jankus.

Tada jis ir išgirdęs, kad I. Belogubovas savo parodymuose jį įvardijo pasikėsinimo į I. Udovickį organizatoriumi. Pasak kaltinamojo, jis buvęs verčiamas prisipažinti esąs kaltas bei apkaltinti A. Bosą.

„Buvau gąsdinamas susidorojimu areštinėje. Esu dirbęs apsaugoje, bendradarbiavęs su policininkais, tad supratau, jog suimtieji gali su manimi susidoroti. Mane sulaikę pareigūnai įrodinėjo, kad iš areštinės grįšiu invalidas arba mirsiu.

Man buvo pateiktas I. Belogubovo prisipažinimas bei liepta rašyti kažką panašaus. Rašiau netiesą, nes maniau, jog teisybė greitai paaiškės. ONTT pareigūnai mane lydėjo ir apklausiant teisme, tad kalbėjau kaip jie liepė. Advokatas salėje kone miegojo, tad man nepadėjo”,- sakė daugiau meluoti nebenorintis D. Jankus.

Teko „dirbti” pačiam

I. Pancernas pasakojo, jog sulaukęs I. Belogubovo pasiūlymo lengvai užsidirbti, ketino žudiku pasamdyti kokį nors narkomaną. Tačiau gauti 2 000 litų greitai ištirpę, tad nusprendęs „darbą” atlikti pats.

Užsakovams pristačius ginklą I. Pancernas iš plastmasinio butelio susimontavęs duslintuvą. Apie būsimą žmogžudystę žinojęs ir jo pusbrolis A. Minakovas – jis padėjęs susirasti draugą su automobiliu. Pasisamdę mašiną pusbroliai kelias dienas sekė verslininką.

„A. Minakovas net siūlėsi jį nužudyti už mane. Aš nenorėjau nušauti verslininko – nesitaikiau į galvą, tad ir šūvis kliudė tik jo nugarą. Nutariau pagąsdinti – maniau, jog supras, kad turi pasikeisti, jei jau į jį šaudoma”, – pasakojo I. Pancernas.

Verslininkui išlikus gyvam I. Pancernas iš užsakovų gavo tik dar 3 tūkst. litų, o D. Jankus ir I. Belogubovas – po 1 tūkst. litų. Netrukus I. Pancernas, iš užsakovų išgirdęs apie pradėtą žudiko paiešką, išvyko į Latviją.

Anot A. Minakovo, girdėdamas apie planuojamą žmogžudystę jis nemanęs, jog viskas bus taip rimta ir tuo patikėjęs tada, kai pusbrolis grįžęs po nusikaltimo. Jis girdėjo, kaip visą naktį I. Pancernas kalbėjo telefonu. Užsakovai jam raportavę, kas tiria nusikaltimą, ką teigia liudininkai.

Per ikiteisminį tyrimą duotuose parodymuose vaikinas tvirtina, kad praėjus dviem savaitėms po įvykio I. Pancernas grįžęs iš Latvijos ir papasakojęs, jog užsakovai reikalauja darbą atlikti iki galo bei planuoja pašalinti nereikalingus liudininkus.

Dėl savo bei artimųjų gyvybės išsigandęs A. Minakovas susiradęs I. Udovickio namus bei padavęs jo žmonai lapelį su telefono numeriu. Sulaukęs verslininko skambučio jis už 5 tūkst. litų pasiūlęs vertingos informacijos. Šis sutikęs, jei pranešantysis pažadės bendrauti su policija. Taip nusikaltimas ir buvo atskleistas.

Tačiau vakar teisme A. Minakovas tokią versiją neigė. „Beveik pusė čia minimų duomenų yra neteisingi. Juos pareigūnai „išmušė” per jėgą. Klaipėdos areštinėje anksčiau teisti asmenys moka gauti tokius parodymus, kokie parankūs”, – tvirtino jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.