V. Stundys: Politiniuose žaidimuose labiausiai gaila dėl ištižusios opozicijos

Opozicijos vaidmuo, vertinant pastarųjų dienų sumaištį mūsų valstybėje, neantraeilis.

Alternatyvaus kandidato neiškėlimas šiandieną Seime renkant naująjį Seimo vadovą demaskuoja opozicijos neryžtingus žingsnius ir trumparegišką laikyseną, kuri turės negatyvios įtakos valstybės ateičiai .

Logiška, kad inicijuojant buvusio Seimo vadovo Artūro Paulausko atstatydinimą, kurio pagrindinis motyvas – protekcionizmo skandalas Seimo kanceliarijoje, – opozicija turėjo būti numačiusi alternatyvų kandidatą, kuris gebėtų geriau tvarkytis Seimo vadovo darbe. Dabartinė situacija leidžia daryti prielaidas, kad opozicija negali konstruktyviai veikti susidarius krizinei situacijai valstybėje, o užsiima mėgėjiška veikla.

Nerimtai atrodo, kai priešinamasi pasiūlytai Viktoro Muntiano kandidatūrai, tačiau nepasiūlomas solidus opozicijos kandidatas. Norisi priminti, kad net renkant Artūrą Paulauską opozicija atrodė solidžiau, iškėlusi R. Šukio kandidatūrą. Atrodo, kad dirbti Seime valstybės labui pavargo ar nenori ne tik pozicija, bet ir opozicija.

Žinant, kad Seimo opozicija bandė ieškoti kandidato, tačiau nesugebėjo konsoliduotis ir sutarti dėl vieningo asmens, kyla abejonių, kiek rimtos iniciatyvos formuoti centro dešiniųjų jėgų koaliciją. Gal tai tik dar viena viešųjų ryšių akcija. Nepajėgiant susitarti dėl alternatyvaus kandidato, naivūs atrodo ir Liberalų centro raginimai Prezidentui telkti valstybininkų koaliciją, kurią sudarytų centro dešiniosios jėgos. Nesinorėtų, kad į politinius žaidimus būtų įtraukiamas šalies vadovas, visuotinai pripažįstamas moraliniu autoritetu.

Siekdami realiais veiksmais pasipriešinti Darbo partijos manipuliacijomis mūsų valstybe, turime veikti pamatuotai, žvelgti toliau ir negilinti krizės Lietuvoje. Jei valdančioji koalicija negeba paisyti valstybinių interesų, norėtųsi matyti bent konstruktyvią opoziciją, pasiryžusią dirbti visuomenės, o ne siaurų pragmatinių interesų naudai.