Praėjusiais metais buvo visos prielaidos investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą augimui. Aštrėjanti konkurencija, senkanti ir brangstanti darbo jėga, ryškėjanti energijos nešėjų bei žaliavų kainų kilimo tendencija vertė įmones modernizuoti gamybą, žemos bankų paskolų palūkanos ir geri gyventojų lūkesčiai įsiūbavo nekilnojamojo turto rinką, o rekordinį pelną uždirbusios bendrovės investicijoms galėjo skirti kaip niekad daug nuosavų lėšų, prie kurių prisidėjo ir ES struktūrinė parama. Kaip ir buvo laukta, BVP struktūroje išlaidų pagrindinio kapitalo formavimui dalis augo ketvirti metai iš eilės ir pernai pasiekė 22,3 proc.. Vis tik prieš Rusijos krizę (1997 ir 1998 m.) šis rodiklis buvo kiek didesnis. Ar sparčiai šalies ūkio plėtrai ilgalaikiu laikotarpiu pakanka dabartinio investavimo lygio, iš dalies galima spręsti pagal kitų valstybių atitinkamus duomenis.
Mūsų šalyje investicijų lyginamasis svoris 2005 m. viršijo ES senbuvių vidurkį daugiau nei 2 procentiniais punktais, tačiau dauguma naujųjų narių, ypač Estija, Čekija ir Latvija, šiuo požiūriu lenkė Lietuvą. Gi dinamiškoji Kinija investicijoms į pagrindinį kapitalą skyrė daugiau nei dukart didesnę sukurto BVP dalį – net 46,5 proc. Šis rezultatas, matyt, yra pasaulio rekordas, jis rodo, kad artimiausioje ateityje į eksportą orientuota Kinijos ekonomika nemažins apsukų ir mūsų šalies gamintojams teks atlaikyti vis didėjantį konkurencinį spaudimą pasaulio rinkose.
Tačiau nerimą dėl Lietuvos ūkio konkurencingumo kelia ne tiek per menka investicijų apimtis, kiek nepalanki jų struktūra. Kaip liudija materialinių investicijų statistika, 2005 m. išliko pastaraisiais metais išryškėjusi investicijų į įrenginius bei transporto priemones santykinio mažėjimo tendencija. Minėtų išlaidų santykis su BVP per paskutiniuosius ketverius metus padidėjo tik 2004 m., o praėjusiais metais vėl kiek smuktelėjo iki 5,6 proc. Palyginimui, Vengrijoje šis rodiklis siekė 8,3 proc. Nors pernai visų investicijų buvo per penktadalį daugiau nei prieš metus, tačiau šį šuolį iš esmės lėmė žymus statiniams ir žemei skirtų lėšų augimas. Kad gamybos modernizavimas dar neįgavo reikiamo pagreičio, patvirtina ir prekių importo struktūros pokyčiai – 2005 m. investicinių prekių dalis buvo 2,1 procentinio punkto mažesnė nei metais anksčiau ir sudarė 15,9 proc., panašus smukimas įvyko ir 2004 m.
Tačiau tai, kad praėjusių metų gale pagrindiniai investicijų rodikliai buvo daug geresni nei pirmus tris ketvirčius, teikia vilčių, kad šiemet įvyks teigiamas lūžis. Neabejotina, kad 2006 m. verslą pasieks gerokai didesnės nei ankstesniais metais ES struktūrinių fondų lėšos (iki šiol ES paramos įsisavinimas buvo vangus). Nekilnojamojo turto rinkoje kelis metus šuoliais kilusios kainos turėtų aprimti ir paskatinti įmones daugiau lėšų skirti įrangos atnaujinimui. Išaugusį investicijų į naujas technologijas poreikį iliustruoja ir menki pastarųjų metų darbo našumo pokyčiai. Jeigu šiemet produktyvumo augimas nepaspartės, ūkio plėtra gali ženkliai sulėtėti, nes dėl emigracijos užimtųjų skaičius tikriausiai nebekils, o LR seimo nutarimas dėl švenčių ir poilsio dienų sutapimų kompensavimo sumažino metinį darbo dienų kiekį.
Apžvelgiant materialinių investicijų į atskiras ekonomines veiklas rodiklius ypatingas dėmesys tenka apdirbamajai pramonei, užtikrinančiai liūto dalį šalies eksporto. Kelis metus materialinės investicijos į šį sektorių kilo lėtai, tačiau pernai ūgtelėjo 21,2 proc.. Antri metai didėjusios investicijos į tekstilės sektorių, pernai išaugusios ketvirtadaliu, patvirtina ankstesnėse apžvalgose išsakytą nuomonę, kad šalies tekstilininkai nesirengia kapituliuoti prieš Azijos gamintojus. Antrus metus iš eilės ženkliai pagerino rodiklius ir baldininkai bei metalo gaminių pramonė, tačiau dėka pastatytų dviejų didelių PET žaliavų gamyklų aiškiu lyderiu pagal investavimo tempą tapo plastikų pramonė – 2004 m. ji investicijas padidino 77 proc., o pernai – dar keturis kartus ir investicijų apimtimi (466 mln. Lt) gerokai aplenkė net didžiausią pramonės šaką – maisto pramonę (skaičiuojant be plastikų gamybos, 2005 m. apdirbamosios pramonės rodiklis neišaugo). Elektrinės ir optinės įrangos sektorius, priešingai, investicijas sumažino triskart, kas susiję su itin sunkia Panevėžio bendrovės Ekranas ir iš dalies Vilniaus Vingio padėtimi.
Apdirbamajai gamybai pernai teko 16,4 proc. bendrų materialinių investicijų šalyje, o lyderiu antrus metus iš eilės buvo nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos sektorius (24,4 proc.). Minėtas bumas nekilnojamojo turto rinkoje lėmė šio sektoriaus investicijų apimties ženklų metinį prieaugį, sudariusį 38,5 proc. Antrus metus iš eilės išlaidas ilgalaikiam turtui įsigyti gerokai padidino energetikos sektorius – jo lyginamasis svoris praėjusiais metais beveik pasiekė 10 proc. šalies ūkio rodiklio ir buvo netgi didesnis už vidaus prekybos (9,1 proc.) dalį, kuri kiek sumažėjo. Tarp iš valstybės biudžeto finansuojamų veiklų vyravo valstybės valdymo ir gynimo sektorius, jo dalis investicijų struktūroje per metus šiek tiek sumenko, bet išliko viena didžiausių – 15,5 proc. Gi švietimui pernai teko vos 0,6 proc. investuotų lėšų – gerokai mažiau nei 2004 m., ir jų menkumas išryškina šalies aukštojo mokslo ir švietimo sistemos vargingą padėtį .
Nors ES paramos teigiamas poveikis artimiausiais metais sustiprės, sparčiai ūkio plėtrai reikalingi papildomi šaltiniai. Kitų šalių patirtis patvirtina šiuo požiūriu itin svarbų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vaidmenį. Pastaraisiais metais TUI srautai pasaulyje išaugo – vyksta pasaulinių korporacijų susiliejimo procesai, vis daugiau gamybos perkeliama į besivystančias šalis. JTO padalinio Ženevoje (angliška jo pavadinimo santrumpa UNCTAD) išankstiniu vertinimu 2005 m. pasaulinis TUI srautas siekė 879 mlrd. USD ir buvo 29 proc. didesnis nei prieš metus.
Kaip ir buvo prognozuota, pagerėjo besivystančių šalių rodiklis, ūgtelėjęs 13 proc. iki 274 mlrd. USD. Pateisino analitikų lūkesčius ir Rusija, pritraukusi 26 mlrd.USD – dukart daugiau nei 2004 m. Kiek netikėtas buvo ES-15 šalių grupės spurtas – užpernai kiek prislopęs, praėjusiais metais TUI į Sąjungos senbuves srautas padidėjo 76 proc. ir sudarė 408 mlrd.USD. Daugiau nei pusė šios sumos teko Jungtinei Karalystei (rekordinis tarp ES valstybių rezultatas iš dalies pasiektas dėka dviejų korporacijų susijungimo į Olandijoje registruotą kompaniją Royal Dutch Shell).
Kaip numatė apžvalgininkai, investuotojų dėmesio nestokojo ir naujosios ES narės. Į pastarąsias šalis įplaukusių TUI srautų suma 2004 m. buvo beveik dvigubai didesnė nei prieš metus, o 2005 m. išankstiniais duomenimis ji dar ūgtelėjo per 30 proc. iki 37 mlrd. USD. Itin daug dėmesio TUI pritraukimui skiriančios Čekija ir Estija pernai sulaukė 8,8 mlrd. eurų ir 2,2 mlrd. eurų srautų arba atitinkamai 865 eurus ir 1652 eurų, skaičiuojant vienam gyventojui. Į Lenkiją įplaukė 6,1 mlrd. eurų TUI – ne itin įspūdingas kiekis, turint omenyje šios šalies dydį, tačiau labai svarbu, kad ten daug investavo garsios pasaulio kompanijos – IBM, Hewlett-Packard, MAN, LG-Philips ir kt. Beje, transnacionalinės korporacijos (TNK) į kitas šalis iškelia ne tik dalį gamybos, bet ten kuria ir taikomųjų tyrimų centrus. Pavyzdžiui, Motorola savo pirmąją laboratoriją užsienyje įkūrė 1993 m. Kinijoje, o šiuo metu tokių padalinių pasaulyje ji turi apie 700. Kaip tam tikslui patraukliausios valstybės dažniausiai minimos Kinija ir Indija, tačiau bendrovių apklausose nurodomos ir tokios šalys kaip Čekija, Lenkija bei Rumunija. Savo apžvalgoje UNCTAD teigia, kad jau dabar TNK nemažai taikomųjų tyrimų vykdo Vengrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Tokias investicijas skatinanti vietinės valdžios politika leidžia žemesnio ekonominio išsivystymo šalims sustabdyti protų nutekėjimą ir sudaro geras sąlygas jų mokslinio potencialo stiprinimui ir inovacijų diegimui.
Deja, Lietuvos TUI rodikliai kol kas mažai džiugina. Kaip rodo 5 diagrama, pastaraisiais metais mūsų šalis buvo autsaiderė tarp naujųjų ES narių pagal TUI srautus, tenkančius vienam gyventojui, be to, ji nesulaukė TNK dėmesio.
Pernai TUI Lietuvoje srautas sudarė beveik 2,8 mlrd. Lt ir buvo apie 600 mln. Lt didesnis nei prieš metus, bet šis prieaugis fiktyvus, nes 2005 m. statistinis rodiklis buvo padidintas maždaug 900 mln. Lt dėl kai kurių energetikos bendrovių (Lietuvos dujų ir kt.) atlikto turto perskaičiavimo. Praėjusiais metais sulaukta 35 proc. daugiau naujų investicijų į akcinį kapitalą, tačiau lyginant su 2004 m., gerokai sumažėjo reinvesticijoms skirta nerezidentų gautų pajamų iš TUI dalis – nuo 63 proc. iki 43 proc. Smukimą lėmė maisto pramonė ir elektronikos pramonė – šiose veiklose buvo didelės neigiamos reinvesticijos: -321 mln.Lt ir -115 mln.Lt (atitinkamai, dėl išvežto sukaupto pelno ir dėl patirto nuostolio). Didelius dividendus akcininkams sumokėjo bendrovės Kraft Foods Lietuva, Švyturys-Utenos alus, Masterfoods ir kt. Vienas iš motyvų užsienio akcininkams išimti lėšas iš valdomų įmonių buvo atpigę bankų kreditai, galėjo turėti įtakos ir pelno mokesčio tarifo padidinimas nuo 2006m., kiek pabloginęs veiklos Lietuvoje perspektyvas.
Pastaraisiais metais mūsų šaliai vis daugiau dėmesio skiria Rusijos kapitalas. Nors pagal sukauptas TUI Lietuvoje vis dar pirmauja Skandinavijos bendrovės, bet Rusija jau pakilo į trečiąją vietą, o pagal TUI srauto 2004 – 2005 m. dalį ši šalis pirmavo – jai teko trečdalis bendro rodiklio. Į akcinį kapitalą minėtą laikotarpį daugiausiai investavo Austrija – 469 mln., Lt, po jos sekė Rusija su 419 mln. Lt.
Tarp šalies ūkio sektorių daugiausiai TUI praėjusių metų gale buvo sukaupusi apdirbamoji pramonė, kuriai iš 18,8 mlrd. Lt sumos teko 35,4 proc. Po jos sekė finansinis tarpininkavimas, nuotoliniai ryšiai ir vidaus prekyba – atitinkamai 18,1 proc., 12,7 proc. ir 12,5 proc.. 2005 m. apdirbamajai pramonei ir finansiniam tarpininkavimui teko per 80 proc. bendro TUI srauto į akcinį kapitalą – 552 mln. Lt ir 418 mln. Lt, tačiau lyginant visų TUI srautus dėl minėto turto perkainavimo pirmavo elektros, dujų ir vandens tiekimo veikla.
Paskutiniuosius dvejus metus gerokai išaugo Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje. Šį reiškinį (kaip ir minėtą reinvesticijų sumažėjimą) lėmė kelios priežastys: vietinės rinkos siaurumas, darbo jėgos trūkumas ir spartus brangimas, įmonių siekis gauti pigesnių žaliavų ir t.t. Praėjusių metų gale šių investicijų buvo sukaupta per 2 mlrd. Lt. Net 42 proc. viso kiekio teko Latvijai, toliau sekė Ukraina, Rusija, Estija ir Norvegija – 12,9 proc., 12,7 proc., 5,6 proc. ir 5,3 proc.. Šiemet, bendrovei Sanitas įsigijus įmonę Jelfa, į prizininkus turbūt pakils Lenkija.
Lietuvos įmonės plečia savo veiklą užsienyje ne tik geografiniu požiūriu, bet ir investuodamos į vis didesnį veiklų ratą. Tekstilininkai ir drabužių siuvėjai (pavyzdžiui, Utenos trikotažas) pigesnės darbo jėgos ieško Ukrainoje, baldų gamintojai (SBA baldai, Jūrės medis ir kt.) žvalgosi į Rusiją, kur gausu medienos ir didelė rinka, ir pan. Situacija kartais atrodo net kiek keistoka — nepaisant paklausos atotrūkio nuo pasiūlos Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, šalies statybos bendrovės (PST, Hanner ir kitos) jau dirba arba planuoja pradėti verslą Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tačiau Lietuvos bendrovės eina ne tik į mažesnių gamybos kaštų regionus – jau minėtas Sanitas įžengė į Slovakiją, Hermis Capital įsigijo žinomos Norvegijos elektronikos bendrovės Kitron trečdalį akcijų ir t.t. Iš vienos puses, minėti pavyzdžiai rodo teigiamus konkrečių įmonių veiklos rezultatus (arba planus), iš kitos – atspindi tai, kad plėtros (pirmiausia ekstensyvios) galimybes Lietuvoje jau yra išnaudotos arba investicinė aplinka (teisinė, administracinė, mokestinė) yra vertinama nepalankiai.
Iki šiol užsienyje daugiausiai buvo investavusios prekybos bendrovės – apie 37 proc. visų sukauptų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje, finansinio tarpininkavimo veiklos dalis 2005 m. pabaigoje sudarė 18,3 proc., apdirbamosios pramonės – 17,3 proc., o nekilnojamojo turto operacijų bendrovėms teko 11,5 proc..
Tai, kad Lietuvos bendrovės plečiasi ir už šalies ribų, prisideda prie prekių ir paslaugų eksporto plėtros. Ryškiausias pavyzdys – VP Market veikla Latvijoje gerokai suaktyvino Lietuvos gaminių išvežimą į šią šalį. Tačiau jei šis procesas labai sustiprės ir nebus subalansuotas užsienio investicijomis į Lietuvos ūkį, gali susilpnėti gamybos potencialas šalies viduje. Analogiškai kaip ir darbo jėgos išvykimas, per didelis vietinio kapitalo nukreipimas į užsienį iš teigiamo šalies ekonomikai reiškinio gali virsti neigiamu.