Lietuvos Vyriausybė vakar pritarė atnaujintai Lietuvos pozicijai dėl Paslaugų direktyvos. Patikslintas direktyvos projektas, kurį Europos Komisija (EK) paskelbė balandžio 4 d., neatitinka Lietuvos lūkesčių. Svarstyti pateiktas projektas remiasi Europos Parlamente priimtomis pataisomis, tačiau neatsižvelgia į dvejus metus Europos Taryboje vykusių derybų, kuriose aktyviai dalyvavo ir Lietuva, rezultatus.
Atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos sprendimus ir politinį šio klausimo pobūdį, Lietuva pasirengusi ieškoti visoms valstybėms priimtinų sprendimų.
„Derybose dėl Paslaugų direktyvos esame linkę siekti kompromiso, tačiau ne bet kokia kaina. Galime tartis dėl siauresnės direktyvos taikymo apimties, tačiau būtina išlaikyti svarbiausius direktyvos principus, užtikrinančius efektyvų jos galiojimą. Jeigu neturėsime tinkamo mechanizmo, direktyva negalios ir Lietuvos verslas nepajus realios naudos”, – sako ūkio ministras Kęstutis Daukšys.
Lietuvos ūkio ministras balandžio 20–22 dienomis planuoja dalyvauti neformaliame Konkurencingumo Tarybos posėdyje, kuriame dar kartą atkreips kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos ministrų dėmesį, kad Europai reikalinga ambicinga Paslaugų direktyva. Lietuvos netenkina, kad atsisakius vadinamojo kilmės šalies principo, naujajame direktyvos projekte EK nepasiūlė veiksmingo mechanizmo, galinčio užtikrinti laikiną paslaugų teikimą kitoje valstybėje ten neįsteigus įmonės. Lietuva yra užsibrėžusi pritarti tik tokiai direktyvai, kuri užtikrintų realų rinkų atvėrimą ir paslaugų sektoriaus reformas, sumažintų apribojimus paslaugų teikėjams ir sukurtų sąlygas didinti visos ES ekonomikos konkurencingumą pasaulinėse rinkose.
EK parengtas projektas gerokai susiaurino direktyvos taikymo apimtį (direktyva nebebūtų taikoma sveikatos apsaugai, audiovizualinėms, lošimo paslaugoms, laikinojo įdarbinimo agentūroms ir kt.), panaikino kilmės šalies principą, leidžiantį paslaugų įmonėms teikti paslaugas kitose valstybėse neįsisteigus ir laikantis savo šalies reikalavimų, numatė daug papildomų galimybių riboti kitų valstybių narių paslaugų teikėjų veiklą.
Savo nuomonę dėl pakeisto direktyvos projekto dabar turi pareikšti ES valstybių vyriausybės, tada jis vėl bus svarstomas Europos Parlamente.