Mokslininkai priėjo prie išvados, kad žmonės, padedantys draugams, gyvena ilgiau. O sulaukti pagalbos nėra taip naudinga, kaip atrodo. Pagalba gali būti įvairi, pavyzdžiui, nuvesti draugą pas gydytoją, senutei kaimynei parnešti pirkinių arba prižiūrėti sergantį giminaitį. Tai fizinės pagalbos pavyzdžiai.
Tačiau pagalba gali būti ir emocinė – išklausyti žmogų, kuris nori išlieti širdį arba išsipasakoti savo problemas. Kartais tai būna sunkiau nei panešti sunkų krepšį. Bet gali būti, kad būtent jūsų kantrybė ir parama sprendžiant kito žmogaus problemas jam padės pakeisti gyvenimą ir įveikti sunkumus.
Mes intuityviai suvokiame, kad mūsų pagalba privers žmogų pasijusti geriau. Bet jeigu jis nuolat prašys pagalbos aplinkinių, gali susiformuoti priklausomybės jausmas, vėliau sukelsiantis ir nerimo bei kaltės pojūtį. Žmogus gali jaustis našta, kilti minčių nusižudyti.
Mokslininkai seniai žinojo, kad socialiniai kontaktai kiekvienam mūsų turi apsauginį poveikį. Jie gerina imuninės sistemos funkcionavimą, mažina galimybę susirgti peršalimo ir infekcinėmis ligomis, greitina sveikimo procesą. Tačiau šiandien mokslininkai priėjo prie išvados, kad ne visi socialiniai kontaktai duoda tą patį efektą. Laimi tie, kurie siūlo pagalbą. Padėdami kitiems, pailginate savo gyvenimą. Nesvarbu, kaip padedate – fiziškai ar emociškai.
Teikdami pagalbą kitiems, sumažinate stresą, stiprinate fizinę ir dvasinę sveikatą, atsikratote depresijos. Taip pat sukaupiate teigiamų emocijų, kurios palankiai veikia širdies ir kraujagyslių bei imuninę sistemas.