Valdančiosios koalicijos griūtis Europos Sąjungos institucijoms gali suteikti papildomų argumentų užkertant kelią Lietuvai į euro zoną. Valdžios vakuumas taip pat gali sutrukdyti šalies Vyriausybei sėkmingai perpirkti „Mažeikių naftos” akcijas iš bankrutuojančio „Jukos” koncerno.
Analitikai atkreipia dėmesį ir į tai, kad krizė valdžioje atitolins būtinas reformas, galinčias paspartinti šalies ekonomikos augimą.
Nukreipia dėmesį
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad nereikėtų pervertinti politinių perturbacijų įtakos šalies ūkio plėtrai.
„Manau, kad ta ekonomikos raida, kuri tęsiasi jau keletą metų, neturėtų kisti. Bendra makroekonominė situacija yra palanki, šalis turi labai tvirtą vidaus rinką. Nematau, kaip Vyriausybės krizė galėtų sutrukdyti normaliai ūkio plėtrai. Svarbiausia – niekas nebegali pakeisti nuo liepos prasidedančios mokesčių reformos”, – sako G. Nausėda.
Banko „Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis mano, kad esminė susiklosčiusios situacijos problema yra tai, kad tokie įvykiai atitraukia ne tik visų dėmesį, bet ir valdžios energiją nuo pribrendusių problemų sprendimo.
„Problemų, kurių sprendimas jau seniai atidėliojamas, susikaupę yra labai daug. Tai – ir būtinybė reformuoti aukštojo mokslo sistemą, įgyvendinti Lisabonos strategiją, skatinti investicijas, užtikrinti pramoninių parkų plėtrą. Jau lyg ir buvo susiruošta pradėti vykdyti reformas, tačiau, regis, tai ir vėl bus nustumta tolesniam laikotarpiui. Taip problemos vis labiau aštrėja, o šalies padėtis sunkėja, nes akivaizdu, jog be reformų nebus paspartinta ūkio plėtra”, – sako R. Rudzkis.
Sudarys neigiamą įspūdį
Anot G. Nausėdos, labiausiai šiuo metu su politika susiję ekonominiai klausimai yra euro įvedimas ir „Mažeikių naftos” akcijų perpirkimas.
„Jei politinė krizė taps ilgalaike arba viskas kryps pirmalaikių Seimo rinkimų link, žinoma, kad tai gali padaryti tam tikrą neigiamą įspūdį Europos Sąjungos institucijoms, kurios ir taip nespinduliuoja dideliu draugiškumu kalbėdamos apie Lietuvos galimybes įsivesti eurą”, – sako G. Nausėda.
R. Rudzkis mano, kad Lietuva pabloginti savo padėties jau kaip ir nebegali.
„Sąjungos institucijos šiuo metu Lietuvos atžvilgiu yra nusiteikusios itin priešiškai. Sunku suvokti, kodėl taip nutiko. Galbūt nebuvo pakankamai kruopštaus užkulisinio darbo su Bendrijos institucijų biurokratais”, – teigia vyriausiasis „Nord/LB Lietuva” analitikas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas vakar „Vakarų ekspresui” teigė dar neturįs nuomonės apie esamos situacijos pasekmes euro įvedimui.
„Dar niekas nesibaigė. Neaišku, ar dirbs ta pati Vyriausybė, ar bus formuojama kita, ar bus pirmalaikiai Seimo rinkimai. Visgi reikia atsiminti tai, kad Seimas iki gegužės turi priimti Konstitucijos pataisas, būtinas norint įvesti eurą. Jei parlamentas užsiimtų kitais reikalais ir nespėtų to padaryti, atsirastų papildomų priežasčių neleisti Lietuvai tapti euro zonos nare. Nemanau, kad kokie nors kiti įvykiai politinės valdžios sferoje turėtų įtakos Europos Sąjungos viršūnių sprendimui – lems tik Mastrichto kriterijai”, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Valdžia rami dėl derybų
Finansų maklerio įmonės „Finasta” analitikas Vytautas Plunksnis mano, kad Darbo partijos noras „imti vadžią” didele dalimi gali būti susijęs su siekiu daryti įtaką „Mažeikių naftos” pardavimui.
G. Nausėdos teigimu, šiuo metu labai reikia, kad Lietuvos derybinė pusė „Mažeikių naftos” reikaluose būtų labai stipri.
„Jei prie derybų stalo vienus ministrus keistų kiti, greitos šio klausimo atomazgos laukti tikrai nevertėtų”, – mano SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
„Manau, galima laukti, jog net ir keičiantis valdžiai, pagrindiniai derybininkai dėl „Mažeikių naftos” išliks tie patys – ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius ir premjero patarėjas Saulius Spėčius. Be to, sandoris gali būti užbaigtas dar iki naujos Vyriausybės suformavimo”, – mano V. Plunksnis.
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad koalicijos griūtis neturės jokios įtakos deryboms su „Jukos”.
„Net jei ir būtų laikinoji Vyriausybė, ji vis tiek būtų Vyriausybė. Kada derybos baigsis, dar negaliu pasakyti, galbūt viskas paaiškės jau vakare arba savaitės pabaigoje”, – vakar sakė ūkio ministras.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. „Derybininkai lieka tie patys. Vyriausybė toliau dirbs, galvoju, kad niekas nesikeis”, – vakar dienraščiui sakė jis.
„Vakarų ekspresui” susisiekus su Paryžiuje esančiu derybų grupės nariu ūkio viceministru Nerijumi Eidukevičiumi, šis kategoriškai atsisakė komentuoti galimą valdžios krizės įtaką derybų eigai.
Užsitęsusios derybos su „Jukos” Lietuvai galėtų būti labai pavojingos – ji gali tapti Kremliaus įkaite, mat pasirodė informacija, jog šalies saugumo tarybos yra gavusios žinių, kad jei per artimiausias savaites sandoris neįvyks, Rusijos valdžia sugebės užsienyje areštuoti „Mažeikių naftos” akcijas.
„Mažeikių naftos” derybos šiandien bus aptariamos uždarame Seimo frakcijų atstovų ir valdybos narių pasitarime, kurį inicijavo parlamento opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Jo metu premjeras Algirdas Brazauskas bei ūkio ministras K. Daukšys parlamentarams suteiks naujausią informaciją.