Daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės sunkiai randa bendrą kalbą su šilumos tiekėjais
Civilinis kodeksas numato tris daugiabučių namų priežiūros organizavimo galimybes: jungtinės veiklos sutartis tarp daugiabučio namo gyventojų, daugiabučio namo gyventojų butų savininkų bendrija ir savivaldybės paskirtas administratorius. Lietuvoje yra apie 17 tūkstančių daugiabučių namų. Apie 7000 šių namų savininkai yra įsteigę bendrijas, o beveik visuose kituose daugiabučiuose namuose šeimininkauja Savivaldybių paskirti administratoriai. Tačiau kad ir kas prižiūrėtų būstus, gyventojams visuomet atrodo, kad jie už šilumą moka pernelyg brangiai, o prižiūrėtojams – kad jie gauna pernelyg mažai.
Kontrolės spragos
Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava” tarybos pirmininkė Daiva Valentaitė, paprašyta nurodyti didžiausias namų ūkio problemas, patikino, kad daugiausia rūpesčių kelia Savivaldybės valdomos AB „Kauno energija” (KE) nepakankama kontrolė.
„Internete www.kaunas.lt iki praėjusių metų vasario mėnesio buvo skelbiama, kad Savivaldybės Energetikos skyrius „vykdo KE veiklos kontrolę”, „stebi ir įtakoja, kad joje būtų laikomasi įstatymų”. Tačiau pasirodo, kad tokia informacija yra akių dūmimas. Po aštuonis mėnesius trukusio susirašinėjimo gavus minėto skyriaus nuostatus pasirodė jog 2002 metais pakeistuose Energetikos skyriaus nuostatuose buvo rašoma „koordinuoja KE veiklą”, tačiau nuo 2004-ųjų metų, eilinį kartą pakeitus Energetikos skyriaus nuostatus, tokia skyriaus veiklos funkcija išnyko. Kaip KE laikosi įstatymų – jos pačios reikalas”, – teigė D.Valentaitė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo 2004 metų Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas yra ir KE valdybos pirmininkas.
„Sutinkame, kad KE yra „koordinuojama” ir „valdoma”, tačiau tikrai niekieno „nebekontroliuojama”. Dar daugiau, nevykdoma Šilumos ūkio įstatymo nuostata „vartotojų teises ginančių organizacijų teisė kontroliuoti šilumos tiekėjų veiklą” per jų atstovą stebėtojų taryboje. Dabar KE stebėtojų tarybos pirmininku yra vicemeras Antanas Adolfas Balutis, kuruojantis miesto šilumos ūkį, ir jam „nė motais”, kad trejus metus galiojančio minėto įstatymo nuostatos nevykdomos, nes minėto atstovo stebėtojų taryboje nėra. Ten susikūrė valstybė valstybėje, kur pašaliečiai negali nieko žinoti, nors privatūs asmenys valdo gal 5 ar 6 procentus „Kauno energijos” akcijų. Likusi dalis priklauso miesto ir rajono Savivaldybei, tačiau kiek kas realiai kainuoja, kas kam kokius atlyginimus moka, slepiama. O juk viskas gula ant vartotojų pečių”, – konstatavo D.Valentaitė.
Moteris tikino, jog tokioje situacijoje, kai savivaldybėje nėra institucijos, kuriai pavesta atsakingai kontroliuoti, kaip Savivaldybės valdoma įmonė laikosi teisės aktų reikalavimų, vartotojas nėra apsaugotas nuo neteisėtų monopolisto tiekėjo veiksmų.
Landos korupcijai?
„Net Savivaldybės Antikorupcijos komisija negauna informacijos, kokius atlyginimus gauna KE valdybos nariai. Kad tai esanti „komercinė paslaptis”, viešame Antikorupcijos komisijos posėdyje pareiškė pats Energetikos skyriaus vedėjas, KE valdybos pirmininkas A.Vaitiekūnas. Iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo 2002 metais matyti, kad tuomet buvusio vicemero ir kuravusio miesto šilumos ūkio reikalus Arvydo Garbaravičiaus broliui Ramūnui Garbaravičiui, tuomet ėjusiam KE valdybos pirmininko pareigas ir dirbusiam Savivaldybės Tarybos nariu, buvo „nustatytas 5 bendrovės vidutinių atlyginimų dydžio pareiginis atlyginimas” (apie 7 tūkst. Lt). Tačiau įdomiausia, kad jis tokį atlyginimą gaudavo ne kaip valdybos pirmininkas, bet kaip KE generalinio direktoriaus patarėjas. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad savivaldybių tarybų nariai negali dirbti joms priklausančių bendrovių valdybose, jis tapo stebėtojų tarybos primininku. Uždaras ratas buvo ir tebėra lig šiol. Viešumas šioje srityje būtinas”, – tikino D.Valentaitė.
Vartotojų interesų gynimu besirūpinanti moteris sakė, jog visai neseniai bendrovės veiklos reglamente buvo nuostatos, leidžiančios viešuosius pirkimus vykdyti valdybos pirmininko nurodymu, ir tik vėliau pakeista į formuluotę „taikant įprastą komercinę praktiką”. Ar tai reiškia, kad pagal teisės aktų reikalavimus, D.Valentaitė sakė galinti tik spėlioti, tokių pirkimų rezultatai taip pat laikomi „komercinėmis paslaptimis”.
„Mus taip pat glumina spaudoje skelbti faktai, jog nuo 2001-ųjų pradžios, kai KE įsiskolinimai siekė 255 mln. Lt, per pastaruosius 3 – 4 metus įsiskolinimai padidėjo apie 150 mln. Lt. Nepaisant to, prasiskolinusi KE pardavė efektyviausiai dirbusį padalinį – Kauno termofikacinę elektrinę, ir jokio skandalo nebuvo”, – dėstė Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava” tarybos pirmininkė.
D.Valentaitės teigimu, numatytas patikrinimas, kaip buvo naudojamos daugiamilijoninės lėšos šilumos ūkio modernizavimui, be pėdsakų išnyko iš Kontrolieriaus tarnybos darbo plano.
„Savivaldybė savo teisės aktų pakeitimais dabar kuria dar palankesnes sąlygas nekontroliuojamiems KE veiksmams. Belieka tikėtis, kad po skandalų Turniškėse ir Seimo institucijose pagaliau ateis laikas ir savivaldybės valdomoms akcinėms bendrovėms, tokioms kaip „Kauno energija”, nes visos korupcijos apraiškos vienokia ar kitokia forma atsiliepia monopolinės tiekimo įmonės paslaugų vartotojams”, – aiškino D.Valentaitė.
Šilumos punktų dilema
„Kauno dienai” vartotojų problemas atskleidusi D.Valentaitė taip pat atkreipė dėmesį į „keistus dalykus”, susijusius su grupinių boilerinių naikinimu ir šilumos punktų (ŠP) rekonstravimu.
„Daugiamilijoninės lėšos buvo naudojamos be Savivaldybės tarybos sprendimo, užteko rašto su Savivaldybės administracijos „pritarimu”. Rengiant ŠP nebuvo derinama su daugiabučio namo ir net su namo bendrijos atstovais. Todėl jie nežinojo ŠP kainos, negavo jų techninės dokumentacijos. Dabar, norint ją gauti, nes genda šilumos punktų įrengimai, reikalaujama sumokėti „likutinę” ŠP vertę. Yra pavyzdžių, kai to paties ŠP likutinė vertė, pagal KE skaičiavimus, 2003 metais buvo 12000 Lt, o 2005 m. – jau 17000 Lt. Tokias absurdiškas klaidas KE paaiškina kažkokia „dviguba buhalterija”. Buvo skelbiama spaudoje, kad iš kai kurių individualių šilumos vartotojų buvo reikalaujama „naudoti daugiau šilumos arba sumokėti ŠP likutinę vertę”, – pasakojo D.Valentaitė.
Pašnekovė teigė, jog vartotojų pastangomis Savivaldybės Tarybos patvirtintame Kontrolieriaus tarnybos darbo plane buvo numatytas patikrinimas, kaip naudojamos lėšos rekonstruojant ŠP. Deja, patikrinimas neatliktas ir neatsakoma „kodėl?”
Pasak D.Valentaitės, priešingai Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms, siekiama išlaikyti KE filialo „Kauno energijos” paslaugos monopolį. Jo paslaugų atsisakius (ar nesudarius sutarties su filialu) nebetaikoma 5 proc. nuolaida, numatyta Savivaldybės Tarybos sprendimu. Nes tokios sąlygos iškeltos KE generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintame dokumente, kuris, kaip atrodo, Kaune yra „viršesnis” negu Savivaldybės tarybos sprendimas.
Dėl to 60 butų namo gyventojai, atsisakę KE filialo paslaugų, per metus KE turi sumokėti apie 2500 Lt daugiau.
Energetikai mano kitaip
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Šilumos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Algis Biekša, paprašytas pakomentuoti situaciją Kaune, tikino, jog čia nėra jokios išskirtinės situacijos.
„Komisija „Kauno energijai”, kaip ir visoms kitoms šilumos ūkio įmonėms, apskaičiavo bazines kainas, kurių viršyti bendrovė negali. Kainų „lubos” peržiūrimos kartą per metus ir jei pastebime rezervų, reikalaujame paslaugas piginti. Į vidinius bendrovės reikalus mes nesikišame, nes tai visiškai kitų valstybės institucijų reikalas”, – tikino A.Biekša.
VKEKK atstovas sakė, jog padėtį Kauno šilumos ūkyje vadinti prasta būtų nekorektiška, nes pastaraisiais metais kauniečiai gana sėkmingai tvarkėsi ir ženkliai sumažino technologinius perdavimo nuostolius – nuo 34 proc. 2000-aisiais iki 23 proc. praėjusiais metais.
Komentuodamas šilumos punktų renovavimo, eksploatavimo ir mokesčių problemą, A.Biekša pripažino, jog tam tikros painiavos esama.
Nors vienus ŠP sutvarkė „Kauno energija”, o kitus – patys gyventojai, už šilumą visi moka vienodai.
„Iš tiesų kainų nustatymo metodikoje nenumatyta diferenciacija pagal tai, kam priklauso šilumos punktai. Tikėkimės, kad, keičiant kainų skaičiavimo metodiką, į tai bus atsižvelgta. Tačiau galiu patikinti, kad tai itin smulki problema – ateityje visi jie bus renovuoti ir sumokės už tai šilumos tiekėjai”, – teigė VKEKK pareigūnas.