Galimas didelės gamyklos žlugimas mieste dvigubai padidintų nedarbą
Didžiausiai Panevėžio įmonei sustabdžius darbą, miestą apėmė nerimas – jeigu gamykla visiškai užsidarytų, nedarbas mieste išaugtų maždaug dvigubai – nuo 3,2 iki 6,2 proc. Keturi tūkstančiai „Ekrano” darbuotojų dabar yra nežinioje, nes nesulaukia informacijos apie gamyklos ateitį.
Direktorius nenori bendrauti
„Norėčiau aš dabar pamatyti tą jo naują džipą…”, – vakar prie bendrovės pastato piktai mestelėjo vienas vyriškis, „Ekrane” dirbantis jau daugiau kaip 10 metų. Jis turėjo galvoje gamyklos generalinio direktoriaus Eimučio Žvybo kelis šimtus tūkstančių litų kainavusį 2005 metų „Porsche Cayenne” visureigį. Darbuotojai pyksta, kad vadovas brangų pirkinį įsigijo, kai jau buvo kalbama apie tragišką bendrovės situaciją.
E.Žvybo automobilis dieną saugomas prieš gamyklos centrinį įėjimą esančioje aikštelėje. Vakar jis ten irgi stovėjo, tačiau telefono nekėlė nei sekretorė, nei mobiliojo – pats E.Žvybas. Apsauga į gamyklos vidų be vadovų leidimo neįleido. „Ekrane” su žurnalistais niekas nebendrauja. Atstovė ryšiams su visuomene prieš kelias dienas išėjo iš darbo.
Akivaizdu, kad E.Žvybas pastaruoju metu patiria didžiulę įtampą. Kovo pabaigoje jis iš darbo buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Kalbama, kad vėliau jam Kauno klinikose buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija, tačiau oficialios informacijos apie tai nebuvo pateikta.
Darbuotojai remiasi gandais
Balandžio 7 d. „Ekranas” kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo balandžio 11 d. bendrovėje gamyba sustabdyta, iki bus priimtas teismo sprendimas maždaug 4000 darbuotojų išleisti į priverstinę prastovą.
Vakar šimtams darbuotojų buvo mokami atlyginimai už kovo mėnesį. Visi kalbinti panevėžiečiai teigė, kad „Ekranas” algas visada mokėjo laiku.
„Viskas, „Ekranas” yra žlugęs. Nešu pareiškimą, kad išeinu iš darbo”, – sakė penkerius metus įmonėje dirbęs vaikinas, pridūręs, kad jau rado darbą statybose. „Uždirbsiu daugiau nei gamykloje. Čia vyksta neaiškūs dalykai. Kalbama, kad per įvairias antrines įmones plaunami pinigai. Žmonės mato, kad iš teritorijos išvažiuoja sunkvežimiai, bet nežino, kas juose yra”, – pasakojo jis. Kiti teigė neva girdėję, kad dalis krovinių vežami į „Ekrano” įsteigtos bendrovės „Ekmecha” sandėlius.
Darbuotojai piktai kalba ir apie buvusį ilgametį „Ekrano” direktorių Rimantą Purtulį, kuris dabar yra Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko (EPRB) konsultantas. Kalbama, kad jis jau pastebėtas gamykloje, neva sieks tapti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Anksčiau jis šiuos gandus paneigė.
Dirba šeimomis
„Tik vadovai kalti, kad taip įvyko. Nusipirko seną japonišką liniją, kuri stovi numesta, nupirko prancūzišką, kurią turbūt tik kartą buvo paleidę. Seniai reikėjo keisti technologiją, o ne dabar apie tai kalbėti”, – piktinosi kitas 14 metų „Ekrane” dirbantis darbuotojas.
Nerimas apėmė tas šeimas, kurių net keli nariai dirba „Ekrane”. Surinkėja dirbanti Svetlana Mikoliūnienė neslėpė, kad ji bijo prarasti darbą.”Čia dirbu 21 metus, daugiau nieko nemoku”, – sakė ji. Moters vyras Gintas Mikoliūnas sakė jau galvojąs, kuo reikės užsiimti. „Pusseserė įsikūrė Ispanijoje, reikia jai paskambinti”, – svarstė jis.
Atrodo, kad tik jauni žmonės nesijaudina dėl galimo įmonės bankroto. Raimonda Pivoraitė ir Vilma Laurenčikaitė, kurios „Ekrane” dirba tik pusmetį, neabejoja, kad rastų darbo. „Eisime dirbti kasininkėmis, barmenėmis – darbo visada yra”, – sakė merginos, pridūrusios, jog uždirba po 600-800 litų.
Nijolė Jurinienė „Ekrane” pradėjo dirbti taip pat prieš pusę metų. „Tada priėmė 400 žmonių. Su visais pasirašytos terminuotos sutartys, pasakyta, kad dirbsime, kol bus darbo. Esu muzikos mokytoja, bet tokio darbo mieste negaučiau”, – sakė moteris.
Miestas prašo pagalbos
Vakar vyko neeilinis Panevėžio miesto tarybos posėdis. Jame nutarta kreiptis į Seimą ir Vyriausybę dėl valstybinės paramos, kuri užtikrintų „Ekrano” gamybinės veiklos tęstinumą. Dokumentuose akcentuojama, kad „Ekrano” krizės padariniai mieste ir regione gali sukelti kritinę situaciją.
Meras Vitas Matuzas sakė nesutinkąs su priekaištais, kad anksčiau Taryba nemėgino atkreipti dėmesio į padėtį „Ekrane”. „Dar vasario 23 d. Taryba pirmą kartą kreipėsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, prašydama, kad jos tarpininkautų derybose su finansinėmis institucijomis dėl gamybos tęstinumo. Šiandien priėmėme prevencinių priemonių planą”, – sakė meras.
Anot žiniasklaidos, jau prieš porą metų buvo žinoma, kad „Ekranas” eina bankroto link, o meras apie tai žinojo. „Prieš metus E.Žvybas Taryboje pasakojo apie esamą situaciją, jis teigė, kad Savivaldybė ne ką gali padėti. Nė vienas verslininkas savo planų ir neatskleidžia iki galo. Šiandien tikėtis, kad bendrovės akcininkai tiesmukai atsakys į visus klausimus, taip pat nėra vilties. Bet nereikia manyti, kad gyvenimas Panevėžyje baigsis su „Ekrano” sustabdymu”, – sakė meras.
„Ekrano” Laisvųjų profesinių sąjungų pirmininkė Liucija Mikulėnienė tiki, kad Savivaldybė gali padėti. „Yra įvairių būdų, kaip galima mums padėti. Bet be Vyriausybės ir miesto įsikišimo nieko negalima padaryti. Netikiu, kad nepadės. Galų gale galime kažką kitą gaminti, kad ir krištolo gaminius, nuo kurių ir prasidėjo „Ekrano” istorija”, – sakė ji.
Meras išlieka optimistas
Anot mero V.Matuzo, „Ekranas” suklupo, kai į Europą plūstelėjo keli milijonai Azijoje pagamintų kineskopų. Dėl to pernai bendrovė įteikė ieškinį Europos Komisijai ir inicijavo antidempingo priemones Indijai ir Pietų Korėjai, nesąžiningai konkuruojančioms Europos rinkoje tiekiant 14 colių spalvoto vaizdo kineskopus.
„Nesutinku, kad „Ekrane” viskas pasenę. Pats esu baigęs buvusį Kauno politechnikos institutą, dirbau „Ekrane” 1982-1989 metais. Nuo tų laikų ten viskas pasikeitė: sumontuotos modernios linijos, automatika. Žinoma, negalima lygintis su Japonija. Neatmetu varianto, kad tam tikros verslo grupės Europoje ir Azijoje darė viską, kad Panevėžio gamykla būtų sustabdyta. Tačiau gamyba gali būti tęsiama po bankroto. Tai normali procedūra, kai nurašomos skolos, atsiranda kitas savininkas, kuris tęsia gamybą”, – kalbėjo meras.
Jis teigė, kad miesto biudžetas, žlugus „Ekranui”, netektų 5,5 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio ir apie 600 tūkst. litų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio.
„Yra ir gerų naujienų. Štai verslo dienraščio „Financial Times” priedas „Foreign Direct Investment” pateikė ekspertų išvadas apie investicijų galimybes Europoje. Panevėžys įvardijamas kaip antras geriausias investicijoms miestas Lietuvoje po Vilniaus”, – rodė į žurnalo tekstą meras.
Panašios įmonės užsidaro
Europos Sąjungoje liko tik trys kineskopų gamybos bendrovės: ,,Ekranas”, „Videocon – THOMSON” Lenkijoje ir „Samsung” Vengrijoje. Neseniai didžiausia pasaulio kineskopų gamintoja – bendrovė „LG Philips Holding BV” ir „Tesla-Ecimex” (Čekija) paskelbė nutraukiančios veiklą Europoje. Pastaraisiais metais iš Europos į Lotynų Amerikos ar Pietryčių Azijos šalis buvo perkelta ne viena multinacionalinėms kompanijoms priklausanti įprastinių kineskopų gamykla. Per pastaruosius pusantrų metų 15 elektronikos ir su ja susijusios pramonės įmonių uždarė savo gamyklas Europoje.
Kaip neseniai išplatintame pareiškime teigė E.Žvybas, „Ekranas” apsvarstė ir įvertino galimybę gaminti bendrovėje LCD ir plazminius produktus. „Tačiau neatsirado nė vienos kompanijos, kuri galėtų parduoti licenciją naujiems produktams gaminti, be to, šiems gaminiams įdiegti reikalinga mažiausiai 1,5 mlrd. JAV dolerių investicijų, kurių bendrovė neturi. Europos Sąjungoje negaminami LCD ir plazminiai gaminiai dėl didelių investicijų ir gamybos sąnaudų, neleidžiančių dirbti pelningai”, – teigė E.Žvybas.
„Ekranas” pernai patyrė 110,3 mln. litų audituotų nuostolių. 2004 metais „Ekranas” buvo uždirbęs 1,29 mln. litų grynojo audituoto pelno.