Po to, kai šalyje kilo skandalas dėl pernelyg išpūstų kai kurių aukštųjų mokyklų vadovų atlyginimų, Klaipėdos universiteto vadovai teigė su pavydu žiūrį į šimtatūkstantines algas gaunančius savo kolegas iš Vytauto Didžiojo bei Kauno technologijos universitetų.
„Mes galime tik pavydėti, nes uždirbame kur kas mažiau”, – sakė uostamiesčio alma mater rektorius profesorius Vladas Žulkus.
Kiek tiksliai jis uždirba per metus, rektorius konkrečiai nepasakė, tačiau užuominomis leido suprasti, kad jo metinis atlyginimas siekia apie 100 tūkst. litų.
Universiteto vadovų uždarbius laiminantys Senato nariai tokią sumą vadina „padoria”.
Skaičiai pašiurpino
„Klaipėdos universiteto rektoriaus atlyginimas – 2,5 karto mažesnis nei Vytauto Didžiojo universiteto prorektorių”, – paklaustas apie savo uždarbį „Vakarų ekspresui” sakė V. Žulkus.
Žinia, skelbiama, kad neseniai visuomenės akiratyje atsidūrę VDU prorektoriai 2004-aisiais uždirbo maždaug po 250 tūkst. litų. Vadinasi, V. Žulkaus metinė alga turėtų būti apie 100 tūkst. litų.
Paklaustas, kiek uždirba prorektoriai, V. Žulkus sakė, kad jų uždarbiai taip pat nėra įspūdingi – jie maždaug ketvirčiu mažesni nei rektoriaus. Sprendžiant iš to, prorektorių atlyginimai turėtų siekti apie 75 tūkst. litų per metus.
Paklaustas apie Senato pirmininko atlyginimą, profesorius sakė, kad jo pirmtakas, ilgametis universiteto vadovas Stasys Vaitekūnas uždirba šiek tiek mažiau nei rektorius.
V. Žulkus tvirtina, kad žiniasklaidoje pasirodžiusios publikacijos apie KTU bei VDU vadovų atlyginimus jį pribloškė. „Šie skaičiai šiurpina”, – teigė profesorius.
„Mes irgi dalyvaujame projektuose ir tokiu būdu užsidirbame papildomai, tačiau tai yra kur kas menkesnės sumos”, – pridūrė rektorius.
Į klausimą, ar tiesa, kad Senato nariai neprieštaraudami patvirtintų ir gerokai didesnius vadovybės priedus – šalies aukštosioms mokyklos paskutiniu metu vis dažniau prikišamos jų valdymo spragos – V. Žulkus atsakė: „Pas mus taip nėra, mūsų Senatas dirba gerai ir priima tik universitetui naudingus sprendimus. Tokių dalykų, kad vadovybė duoda kokius nors nurodymus, nėra”.
Vienintelis pažeidimas
LR Valstybės kontrolė, pernai atlikusi Klaipėdos universiteto valstybinį auditą, didesnių finansinių pažeidimų nenustatė.
Tiesa, auditoriai išsiaiškino, kad aukštosios mokyklos lektorei Larisai Vasiljevai buvo klaidingai apskaičiuotas atlyginimas. Tačiau vėliau jo dalis buvo išskaityta iš lektorės, o neteisingi priskaitymai – ištaisyti.
Daugiau su darbo užmokesčio mokėjimu susijusių pažeidimų ar įtarimų dėl abejotinai mokamų priedų, kaip buvo kitų šalies universitetų atveju, Valstybės kontrolė neužfiksavo.
Pasak Senato narės prof. Daivos Kšanienės, rektoriaus ir prorektorių priedų, kuriuos tvirtina Senatas, dydis priklauso nuo nustatyto koeficiento. Ji patikino, kad tvirtinami priedai yra „normalūs, ne per dideli”. Anot D. Kšanienės, priedai skiriami skaidriai ir jai neteko girdėti ką nors skundžiantis, kad universiteto vadovams mokama per daug.
„Šimtas tūkstančių per metus – normalus atlyginimas. Tuo labiau kad mūsų rektorius dirba aktyvų mokslinį darbą”, – sako D. Kšanienė.
Anot kito Senato nario, studentų atstovo Norberto Airošiaus, rektoriaus atlyginimas galėtų būti ir didesnis: „Rektoriui tenka labai didelis darbo krūvis”, – teigė N. Airošius.
Studentų sąjungos prezidento Vitalijaus Kondrato žiniomis, universiteto vadovų atlyginimai jau keli metai nesikeičia. Anot jo, universitetas pinigais nesišvaisto ir kai kurių profesorių ir docentų priedai netgi mažinami.