Nuovargis ir išsiblaškymas – sunkios ligos požymis

Anemija, dar vadinama mažakraujyste – klastinga liga. Organizme palaipsniui senkant geležies atsargoms ima varginti silpnumas, mieguistumas, galvos skausmai, nervingumas, darbo dienos pabaigoje sunku susidoroti net su paprasčiausiomis užduotimis. Šia liga sergantys vaikai pradeda blogiau mokytis, nes nebegali susikaupti, sukoncentruoti dėmesio. Suaugusieji gauna pylos nuo viršininkų, o mažieji – nuo tėvų.

Tačiau tikroji negalavimų priežastis dažnai taip ir lieka nežinoma, nes ligos simptomai panašūs į daugelio kitų, o tiksliai diagnozę leidžiantys nustatyti tyrimai valstybės neapmokami.

Ėmė alpti troleibuse

Viename sostinės medicinos centre slaugytoja dirbusiai Vitai (pavardė redakcijai žinoma) anemija buvo diagnozuota tik tada, kai jauna moteris visiškai nusilpo. „Nors šalia kasdien dirbo gydytojai, buvo atliekami tyrimai, man nė į galvą neatėjo, kad sergu, juolab kad visą laiką laikiau save labai sveika”, – pasakoja pašnekovė.

Ji juokauja, kad ne šiaip sau sakoma, jog batsiuvys lieka be batų: medikams paprastai atrodo, kad kas jau kas, o jie tai negali susirgti. Kad ir kiek ilsėdavosi, ilgiau pamiegodavo, pašnekovė jautėsi nuvargusi, nusilpusi. Pablogėjo ir atmintis. Ypač prastai imdavo jaustis darbo dienos pabaigoje.

„Tačiau vis numodavau ranka, dirbau, be to, intensyviai mokiausi. Susigriebiau tik tuomet, kai važiuodama į darbą autobusu ar troleibusu ėmiau alpti. Staiga pasidarydavo taip silpna, kad nebegalėdavau ant kojų išstovėti”, – prisimena Vita. Tada jai buvo 26 – eri metai.

Slinko plaukai, lūžinėjo nagai. Bendradarbiai ėmė sakyti, kad išsitirtų sveikatą, nes prastai atrodo, o taip būti be priežasties negali. Pirmiausiai Vitai buvo ištirtas kraujas. Paaiškėjo, kad hemoglobino kiekis labai žemas. Tuomet atliktas dar vienas, feritino tyrimas, kurio metu kraujyje šios medžiagos rasta 5 kartus mažiau, nei siekia kritinė riba.

Vitai diagnozuota anemija, teko pradėti naudoti geležies preparatus. Kurį laiką paeksperimentavusi moteris prisitaikė sau labiausiai tinkančius, kuriuos organizmas geriausiai įsisavina. Šį preparatą vartojo kelerius metus, po du – tris mėnesius su pertraukomis. Geležies kiekis organizme ėmė pamažu didėti.

„Jau pusantrų metų, kai gyvenu ir dirbu Norvegijoje, Bergeno mieste, senelių slaugos namuose. Iš tiesų, kai man nustatė ligą ir pradėjau gydytis, atsigavau, pajutau tikrą energijos antplūdį. Išmokau norvegų kalbą ir susiradau gerą darbą šioje šalyje. Sutapimas ar ne, bet gyvenimas pasikeitė iš esmės. Gerai uždirbu, darbas patinka”, – pasakoja Vita.

Neseniai ji buvo sugrįžusi į Lietuvą ir dėl visa ko nusprendė pasidaryti feritino tyrimą. Deja, jis parodė, kad geležies kiekis vėl ėmė mažėti. „Metus geležies preparatų nevartojau, jaučiausi gerai, tad galvojau, kad tai nebūtina. Dabar vėl jų prisipirkau, vešiuos į Norvegiją. Vėl juos vartosiu, nes, matyt, tai silpnoji mano organizmo vieta”, – sako ligonė.

Negalavimai neatrodo rimti

Ir ligonius, ir gydytojus paprastai klaidina anemijos požymiai, panašūs į įvairių kitų ligų simptomus. Daugelis nuovargio ir mieguistumo nelaiko rimtu negalavimu, pasvarsto: gal pavasaris kaltas ir trūksta vitaminų, gal prastai išsimiegojo, gal įtampa ir stresas kalti dėl prastos savijautos. Negi dėl tokių niekų eisi pas gydytoją?

Gydytojo Svajūno Barakausko nuomone, ne šiaip sau anemija vadinama paslėptąja epidemija. Mūsų organizme už deguonies išnešiojimą atsakingi eritrocitai (raudonosios kraujo ląstelės) ir juose esantis baltymas hemoglobinas. Sumažėjus jų kiekiui, visi organai nebegauna pakankamai deguonies.

Ilgai žmogus nieko nejaučia, tik vėliau, kai geležies atsargos visiškai išsenka, ima vis labiau varginti minėti simptomai. Specialus feritino tyrimas, įgalinantis tiksliai nustatyti mažakraujystę, valstybės nėra apmokamas. Jis kainuoja apie 26 litus ir ne visi ligoniai gali už jį susimokėti patys.

Dažnai gydytojai jo net nepasiūlo, nes neturi kada per daug gilintis į paciento skundus, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai pavojingi. Tik tada, kai žmogus ima alpti ar visai nebegali dirbti, pradedama ieškoti priežasčių. Tada tenka ilgiau gydytis, gresia kitos lėtinės ligos, taip pat ikinavikinės.

„Didelė klaida, kad Lietuvoje anemijos gydymas „nuleistas” šeimos gydytojams. Šiai problemai dėl didelio darbo krūvio jie neskiria pakankamai dėmesio. Be to, valstybė neapmoka paties svarbiausio tyrimo, kuris leidžia tiksliai ir anksti nustatyti ligą. Kitose šalyse situacija žymiai geresnė”, – įsitikinęs S.Barakauskas.

Labiausiai kenčia moterys

Dėl šių priežasčių Lietuvoje per 2004 metus buvo diagnozuota tik 1 proc. anemijų, tuo tarpu atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, skaičiai turėtų būti 30 kartų didesni, aiškina S.Barakauskas. Manoma, kad mūsų šalyje anemija serga apie 30 proc. arba 500 tūkst. vaisingo amžiaus moterų.

Prieš ketverius metus S.Barakausko ir jau mirusio docento Jono Balsio iniciatyva Lietuvoje atlikta studija, kurios metu atsitiktinės atrankos būdu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ištirtas 100 moterų kraujas. Paaiškėjo, kad net 33,2 proc. patikrintų moterų serga įsisenėjusia anemija.

Jo teigimu, anemija labiausiai vargina moteris ir merginas. Jos mėnesinių ciklo metu praranda dalį kraujo, kai kurios nemažai, jo netenka ir po gimdymų. Vakarų valstybėse, skirtingai nei Lietuvoje, visoms nėščiosioms nuolatos atliekami anemijos tyrimai, nes ši liga gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, gimdymo veiklos silpnumą, kraujavimą po gimdymo, vėliau gali trūkti pieno.

„Anemija labiau gresia jaunoms moterims ir merginoms, kurios nuolatos laikosi dietų. Badaujant negaunama ne tik geležies, be ir amino rūgščių. Susirgus jau nepakaks vien pakoreguoti mitybos įpročius, valgyti daugiau geležies turinčius produktus, tokius kaip jautiena, špinatai ir pan. Norint atstatyti geležies kiekį, kasdien reikėtų suvalgyti 6-11 jautienos kepsnių”, – juokiasi gydytojas.

Anemija serga ir vyrai, iki 10 proc., taip pat senyvo amžiaus žmonės ir vaikai.

Pirmieji požymiai nepastebimi

Anemija mažyliams gresia jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Pasak docento Algimanto Vingro, tarp 4 – 6 gyvenimo mėnesių amžiaus kūdikiams būtina atlikti kraujo tyrimą, nes kaip tik šiuo amžiaus tarpsniu išryškėja pirmieji mažakraujystės, kurią lemia iki gimimo organizme sukauptos geležies kiekis, ženklai.

„Kūdikiai gali atrodyti visiškai sveiki, nepanašūs į ligonius, nesimatys nei pablyškimo, nei pageltimo. Tik atlikus kraujo tyrimą ir išsiaiškinus, koks kraujyje yra hemoglobino, eritrocitų kiekis, įmanoma nustatyti mažakraujystę”, – aiškina A.Vingras.

Vyresni vaikai suserga anemija, jei netinkamai maitinasi.

„Jei anemija nediagnozuojama kūdikystėje, ji anksčiau ar vėliau „išlenda”, paprastai pradėjus lankyti mokyklą. Prieš dešimtmetį buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad sergančių mažakraujyste vaikų intelekto koeficientas kur kas žemesnis. Sulėtėja mąstymas, nesugebama koncentruoti dėmesio. Tokius vaikus sunkiau lavinti, auklėti, jiems būdingas nenoras mokytis”, – aiškina docentas A.Vingras.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.