Sergantieji vėžiu pakilo į kovą

Vėžiu sergantys pacientai vakar reikalavo sugrąžinti Kauno onkologijos ligoninei savarankiškumą, kurį ši gydymo įstaiga prarado praėjusiais metais tapusi Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) padaliniu. Piketuotojus parėmė du Seimo nariai ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno skyrius. Vyriausybei neatsižvelgus į pacientų reikalavimus, onkologinius ligonius vienijančios organizacijos žada imtis drastiškų protesto akcijų.

Pradėjo parašų rinkimo akciją

Prie pagrindinės įeigos į ligoninę piketavo iki dešimties pacientų, nes didesniam piketui reikia gauti specialų leidimą. Kai kurios piketavusios moterys vilkėjo liemenes su užrašais: „Reikalaujame Kauno onkologijos ligoninės nepriklausomybės“, „Leiskite mums pasirinkti gydymo įstaigą“.

Krūties vėžiu sergančių moterų draugijos „Alma“ vadovė Regina Malžinskienė sakė, kad nuo pernai lapkričio, kai Kauno onkologijos ligoninė tapo KMUK padaliniu, pasidarė itin sudėtinga patekti pas gydytoją. „Nežinai, ar gydytojas priims, nes jam dirbant stacionare, poliklinikoje užsiregistravę žmonės nepriimami“, – sakė R.Malžinskienė.

Pas kai kuriuos specialistus, protestuotojų teigimu, nutįsusios 1-2 mėnesių eilės. Ligoninės prijungimui prie KMUK prieštaravo per 30 tūkst. pacientų, kurių parašai buvo įteikti ir Vyriausybei, ir Prezidentūrai. Tačiau KMUK atstovai teigia, kad žmonės nežinojo, po kuo pasirašė. Kad įrodytų savo tiesą, pacientai vakar vėl pradėjo parašų rinkimo akciją. Per pusvalandį surinkta 120 parašų.

Paslauga tapo mokama

Pokyčius ligoninėje žmonės vadino nevykusiais. Bet vieni skundai atrodė pagrįsti, kiti buvo daugiau paremti emocijomis. „Kauno onkologijos ligoninės prijungimas prie Klinikų neigiamai atsiliepė pacientams, – sakė Nijolė Didžgalvienė. – Poliklinikoje gydytojai dabar dirba trumpiau. Be to, kraujo tyrimai po krūties vėžio operacijos Lietuvoje penkerius metus atliekami nemokamai, bet Kauno onkologijos ligoninei praradus savarankiškumą kažkodėl už tyrimus jau reikia mokėti po 20 litų. Kodėl? Juk už 35 Lt bet kuri privati gydymo įstaiga gali atlikti tokį pat tyrimą ir nereikia tris savaites laukti tyrimo rezultatų“. N.Didžgalvienė nusiskundė ir ilgomis eilėmis pas savo gydytoją. Vakar užsiregistravus, pasak kaunietės, gydytojas apžiūrai ją priims ne anksčiau kaip po mėnesio.

Integracijos trūkumus vakar išsakė ne vienas vėžiu sergantis žmogus. Pacientai teigė, kad ligoninė tampa slaugos įstaiga, esą į ją guldomi jau neturintys jokių galimybių pagyti onkologiniai ligoniai.

Pasigedo premjero dėmesio

Piketuotojus morališkai parėmė Kaune išrinkti Seimo nariai Kazimieras Starkevičius ir Rimantas Jonas Dagys. „Kai Klinikos siekia užgniaužti kitaip manančiųjų nuomonę, mes privalome palaikyti žmones, – sakė R.J.Dagys. – Kauno onkologijos ligoninės problemos yra įsisenėjusios, bet taip atsitiko dėl Klinikų nenoro išklausyti ir tartis su pacientų organizacijomis“. Seimo nario teigimu, pats laikas sveikatos apsaugos sistemą pradėti tvarkyti vadovaujantis pacientų, o ne medikų interesais. R.J.Dagys ir K.Starkevičius įsitikinę, kad sugrąžinti ligoninei savarankiškumą nebūtų sudėtinga.

„Aktyviau turėtų įsikišti Vyriausybė. Klinikos teikia tretinio lygio paslaugas, todėl valstybė už pacientų gydymą dabar sumoka brangiau“, – neabejojo K.Starkevičius.

Abu parlamentarai inicijavo Seimo Antikorupcijos komisijoje darbo grupę, tiriančią korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sistemoje. R.J.Dagys nedetalizavo, ar speciali darbo grupė jau gali bent iš dalies pasakyti, kokių korupcijos apraiškų įžvelgia sveikatos apsaugos sistemoje. „Kol kas radome nemažai, bet apie tai sužinosite vėliau. Kol kas sunkiai sekasi bendrauti su teisėsaugos struktūromis“, – sakė R.J.Dagys.

Kreipsis į Prezidentą

Piketą ignoravo ir Kauno valdžia, ir Klinikų vadovai. Todėl pacientų atstovai patys nuėjo pas Kauno onkologijos ligoninės direktorių Žilviną Saladžinską. Jis stengėsi paaiškinti, kad padėtis ligoninėje gerėja, esą gydymas darosi prieinamesnis, o aptarnavimas geresnis. Ž.Saladžinskas kategoriškai nenorėjo sutikti, kad ligoninė tampa slaugos namais, nors, pacientų duomenimis, gydymo įstaigoje gerokai padidėjo mirtingumas. Ž.Saladžinskas, kaip ir KMUK vadovybė, teigė, kad nuo reorganizacijos pradžios buvo atleistas tik vienas gydytojas. Žurnalistams replikavus, kad yra mažiausiai 32 žmonių, kurie buvo priversti išeiti iš darbo, sąrašas, Ž.Saladžinskas atsakė: „Aš to sąrašo nemačiau“.

Pacientai neabejoja, kad prisijungti Onkologijos ligoninę KMUK siekė dėl Europos Sąjungos Lietuvai skiriamos paramos. Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad 2007-2013 m. šalies sveikatos sektoriui iš ES struktūrinių fondų bus skirta apie 914,8 mln. Lt. Onkologijai skirtos investicijos sudarys apie 204,3 mln. Lt.

„Almos“ draugijos vadovė R.Malžinskienė sakė, kad po Velykų surinktų parašų lapus pacientų organizacijos kartu su kreipimusi norėtų įteikti Prezidentui Valdui Adamkui. Kitą trečiadienį numatoma apsvarstyti ir kitas protesto formas, jei valdžia neatsižvelgs į vėžiu sergančių žmonių prašymus sugrąžinti Kauno onkologijos ligoninei savarankiškumą.

Seime liudijo patyrusieji spaudimą

Vakar Seime posėdžiavusi Antikorupcijos komisijos darbo grupė, tirianti galimą korupciją sveikatos apsaugos sistemoje, išklausė kauniečių mokslininkų akademiko Henriko Dūdėno ir profesoriaus Vacio Sadausko liudijimus apie patiriamą spaudimą iš KMUK bei jų požiūrį į Kaune vykdomą gydymo įstaigų restruktūrizaciją.

„Kauno diena“ jau rašė, kad šie mokslininkai, kaip ir kai kurie kiti padėję parašus po kreipimusi į premjerą, kuriame nepritariama Kauno onkologijos ligoninės prijungimui prie KMUK ir prašoma ligoninei sugrąžinti savarankiškumą, sulaukė laiškų, siūlančių artimiausiu metu raštu atsiriboti nuo šios nuomonės. Laiškus jiems išsiuntinėjo KMUK įgalioti teisininkai.

„Tai grubus spaudimas, nesuderinamas su tarnybine etika. Su kitą nuomonę turinčiais žmonėmis galima diskutuoti, įtikinėti, bet ne grasinti. Tikimės, kad Vyriausioji tarnybinė etikos komisija, kuriai perdavėme šį faktą, principingai jį įvertins“, – sakė darbo grupės vadovas Rimantas Dagys.

Be to, apie tai numatoma informuoti ir Seimo Žmogaus teisių komitetą.

„Nors ir gavau raštą, kuris išgąsdino, savo pozicijos keisti neketinu. Tokia reforma, kokia vykdoma, nieko gero neatneš. Sistema, sukurta per dešimtmečius, griaunama, mažėja lovų skaičius, ilgėja eilės, tuo tarpu onkologinių susirgimų skaičius grėsmingai auga. Lietuva pirmauja Europoje pagal mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio“, – posėdyje aiškino V.Sadauskas.

Anksčiau jam yra tekę ne vienerius metus dirbti KMUK, tad gerai žinomas klinikų vadovo Juozo Pundziaus išpuikimas, kritikos netoleravimas. Visi šios įstaigos darbuotojai tyli, nes yra įbauginti.

Jam pritarė ir Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, dalyvavusi posėdyje. Beje, prieš tapdama Seimo nare ji irgi dirbo KMUK, vadovavo Akušerijos-ginekologijos klinikai. „Šioje įstaigoje atmosfera nenormali. Jei tik pareiški savo nuomonę, nesutampančią su vadovybės, tampi priešu. To toleruoti tikrai nebegalima“, – sakė ji. Parlamentarė tikino buvusi šokiruota, kai jai paskambino V.Sadauskas ir pasiguodė dėl grasinimų.

H.Dūdėnas taip pat nesirengia nusileisti ir paklusti reikalavimams atšaukti savo parašą. „Tegu paduoda į teismą, sodina, nebijau. Man asmeniškai yra tekę susidurti su onkologinėmis ligomis, nuo jos mirė mano žmona ir sūnus. Jie gydėsi ir Onkologijos ligoninėje, ir KMUK, tad galiu palyginti, kur žmogus sulaukia daugiau atjautos, dėmesio, kokybiškų paslaugų. Ir tikrai faktai byloja ne KMUK naudai“, – sakė akademikas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.