Po Seimo Pirmininko atstatydinimo Darbo partija prabilo apie premjero postą ir realią pirmalaikių parlamento rinkimų galimybę
Šiandien Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas jau nebeturėtų būti saugomas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų ir į darbą Seime nevyks pagal parlamento vadovo pareigas priklausančiu tarnybiniu automobiliu, lydimu specialios apsaugos mašinos su švyturėliais. Didesnė dalis Seimo narių vakar vakare atėmė iš A.Paulausko daugiau kaip penkerius metus turėtus Seimo Pirmininko įgaliojimus. Slaptas balsavimas baigėsi netikėtai – net 94 parlamentarai buvo už nepasitikėjimą A.Paulausku. Už jo atstatydinimą balsavo ir nemažai valdančiosios daugumos atstovų.
Valdančioji koalicija atsidūrė prie žlugimo ribos. Socialliberalai pareiškė išeinantys iš valdančiosios daugumos ir atšaukiantys savo abu ministrus iš Vyriausybės. Darbo partija jau neslepia sieksianti ir socialdemokratams dabar priklausančio Ministro Pirmininko posto. Neatmetama ir pirmalaikių Seimo rinkimų galimybė.
Suskaičiavo iki šimto ir išsigando
17 valandą 20 minučių prie slapto balsavimo biuletenius dalijančios balsų skaičiavimo komisijos nusidriekė ilga norinčiųjų dalyvauti šiame pusvalandį trukusiame procese Seimo narių eilė. Į ją atsistojo ne tik nepasitikėjimą Seimo Pirmininku inicijavusios opozicijos, bet ir dalis valdančiosios koalicijos atstovų. Išskyrus socialliberalus. Bet jų Seime tėra 11.
Seimo Pirmininko padėjėjas Anatolijus Korolkovas akylai stebėjo slaptą balsavimą, tyliai krutindamas lūpas skaičiavo dalyvaujančiuosius jame. Suskaičiavo 105 ir išsigando.
„Nesitikėjau, kad bus tiek daug”, – „Kauno dienai” teištarė jis ir balsavimo rezultatų nuėjo laukti į Seimo Pirmininko darbo kabinetą, kur jau susirinko dauguma A.Paulausko komandos narių.
A.Korolkovas suklydo nedaug. Iš viso balsavime dalyvavo 107 Seimo nariai.
Socialliberalai ir pats A.Paulauskas tyliai tikėjosi, kad didesnė dalis iš trijų dešimčių balsavime dalyvavusių valdančiosios daugumos atstovų palaikys Seimo Pirmininką. Bet taip neatsitiko. Balsavimo rezultatai užgniaužė kvapą. Net 94 Seimo nariai – 23 daugiau, nei reikia atstatydinimui – buvo už tai, kad A.Paulauskas netektų parlamento vadovo įgaliojimų, tik 11 buvo jo pusėje. 2 biuleteniai buvo sugadinti.
Postas turėtų atitekti „darbiečiams”
„Manau, kad pagrindinis interesas daliai valdančiosios daugumos balsuoti už atstatydinimą buvo noras persidalyti valdžios pyragą”, – tuoj po balsavimo pareiškė A.Paulauskas. Jis atrodė susikrimtęs ir pavargęs.
Seimo nariai be didesnių diskusijų patvirtino balsavimo rezultatus ir laikinuoju Seimo Pirmininku paskyrė vieną jo pavaduotojų, Darbo partijos atstovą Vydą Gedvilą.
Jau rytoj turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naujojo Seimo vadovo. Todėl šiandien turėtų vykti valdančiosios koalicijos partnerių konsultacijos, kas juo galėtų tapti. Greičiausiai šios pareigos atiteks darbiečiams. Vieni realiausių pretendentų – V.Gedvilas, Seimo vicepirmininkas Viktoras Muntianas ir Darbo partijos parlamentinės frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė.
„Dėl to turės spręsti partija. Aš vienas nespręsiu”, – „Kauno dienai” sakė po balsavimo rezultatų paskelbimo iš Seimo rūmų išeinantis darbiečių lyderis Viktoras Uspaskichas. Jis neigė prisidėjęs prie A.Paulausko atstatydinimo „režisūros”. „Frakcijos nariams buvo leista balsuoti laisvai. Žmonės elgėsi taip, kaip galvojo”, – sakė „darbiečių” lyderis.
Nors ir pripažinęs, kad dėl tokios įvykių eigos valdančioji koalicija „turi žlugti”, V.Uspaskichas pridūrė, kad „koalicijos gyvenimas turi prasidėti iš naujo”.
Pareiškimą parašė iš anksto
Valdančioji dauguma atsidūrė ties žlugimo riba po to, kai vakar vakare pas A.Paulauską darbo kabinete susirinkę Naujosios sąjungos prezidiumo nariai nusprendė trauktis iš koalicijos. „Naujoji sąjunga, apsvarsčiusi susidariusią situaciją, nusprendė, kad nei moralinių, nei teisinių prielaidų likti koalicijoje nėra. Ir mūsų visi atstovai Vyriausybėje ir Seime parašys atsistatydinimų pareiškimus”, – po posėdžio sakė A.Paulauskas.
Socialliberalai buvo delegavę Viliją Blinkevičiūtę į socialinės apsaugos ir darbo ministres bei Antaną Valionį į užsienio reikalų ministro postą. Pastarasis vakar buvo išvykęs iš Lietuvos, tačiau, „Kauno dienos” žiniomis, „dėl visa pikta” paliko atsistatydinimo iš ministrų pareiškimą.
Tačiau socialliberalai dar nesako, ar iš koalicijos išėjo galutinai. Jie konstatavo, kad prieš pusantrų metų pasirašyta keturių partijų koalicijos sutartis neteko galios, nes joje, be kita ko, buvo įrašyta, kad į Seimo Pirmininkus deleguojamas Artūras Paulauskas. Tai reiškia, kad koalicijos sutartį reikės perrašyti, prieš tai galbūt derantis dėl naujo postų pasiskirstymo.
Pagal koalicijos sutartį premjero pareigos atiteko socialdemokratų lyderiui Algirdui Brazauskui. Vakar vakare jis nekomentavo karščiausių politinių įvykių. Jo komentaro galima tikėtis šiandien.
Prezidentas Valdas Adamkus reikalauja nedestabilizuoti politinės padėties šalyje. „Reikalauju, kad politinės partijos prisiimtų visišką atsakomybę už valstybės valdymą. Bet kokie bandymai destabilizuoti – žaidimas valstybės likimu. Žaidimams čia vietos nėra”, – sakė V.Adamkus agentūrai BNS, komentuodamas situaciją valstybėje po Seimo Pirmininko atstatydinimo ir socialliberalų sprendimų išeiti iš koalicijos.
Sieks premjero pareigų
Vakare vykusiame „darbiečių” prezidiumo posėdyje nuo sėkmės apsvaigusi partija užsimojo „imti” ir premjero postą. Pasak V.Uspaskicho, tokia galimybė atsiveria, derantis dėl naujos koalicijos sutarties.
Bet pats Darbo partijos lyderis tvirtina neketinąs siekti Ministro Pirmininko pareigų.
Jeigu „darbiečiams” pavyktų įgyvendinti šią idėją, manoma, kad vienu realiausių pretendentų į premjerus galėtų tapti dabartinis sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.
V.Uspaskichas neatmeta, kad politinė krizė Lietuvoje gali baigtis pirmalaikiais Seimo rinkimais. Tačiau jis teigė, kad „darbiečiai” tokių rinkimų nesibaimintų.
Apie galimus pirmalaikius rinkimus prabilo ir Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Kaip rodo nervingas valdančiosios daugumos atskirų partijų elgesys, aš neatmesčiau tokio varianto, kad geriausia išeitis Lietuvai būtų ilgai neatidėliojant galvoti ir apie neeilinius Seimo rinkimus”, – komentuodamas nepasitikėjimo Seimo Pirmininku rezultatus žurnalistams sakė A.Kubilius.
Karščiausias taškas – darbo kabinetas
Vakar visą dieną politiniai įvykiai keitėsi lyg kaleidoskope. Bene karščiausias taškas Seime buvo paties parlamento vadovo darbo kabinetas. Jau ryte į jį susirinko Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos nariai. Valandą trukusio svarstymo metu rimtai nagrinėta galimybė šiai partijai iškart pasitraukti iš valdančiosios daugumos, taip ir nesulaukus koalicijos partnerių aiškios paramos A.Paulauskui.
Socialliberalus taip svarstyti paskatino koalicijos partnerių Socialdemokratų ir Darbo partijų atstovų Seime sprendimas savo frakcijų nariams leisti laisvai apsispręsti, ar dalyvauti slaptame balsavime dėl opozicijos inicijuojamo nepasitikėjimo Seimo Pirmininku.
Paskelbus apie Naujosios sąjungos grasinimus, pasigirdo svarstymų, kokia gali būti valdančioji koalicija, jeigu ši partija iš jos pasitrauktų. Kalbėta apie tai, kad socialliberalus gali pakeisti liberaldemokratai, liberalcentristai, liberalai, taip pat apie tai, kad dabartinė keturių partijų koalicija tiesiog pavirstų trijų partijų koalicija ir bandytų toliau valdyti valstybę, turėdama 71 vietą Seime, tai yra lygiai tiek, kiek reikia formaliai daugumai.
Tačiau didesnė dalis tuomet apklaustų Seimo narių „Kauno dienai” sakė netikintys, kad socialliberalai galų gale pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos. Netgi jeigu A.Paulauskui būtų pareikštas nepasitikėjimas arba jis atsistatydintų pats, tvirtino vienas opozicijos atstovų, liberalcentristas Algis Čaplikas, „socialliberalai ras savyje jėgų išlikti daugumoje, paaukoję Seimo Pirmininko postą „darbiečiams”.
Tuo metu, kai Seimo kuluaruose virė neoficialios diskusijos apie valdančiosios koalicijos ateitį ir galimus naujus parlamento vadovus, A.Paulauskas nesirodė viešumoje. Jis nuolat posėdžiavo su savo patarėjais. „Kauno dienos” korespondentas matė, kaip Seimo Pirmininkas, nusiėmęs švarką, nervingai vaikšto po savo kabinetą tuo metu, kai jame nieko nebuvo.
Vėliau A.Paulauskas pripažino, tuo metu intensyviai svarstęs, ar nevertėtų atsistatydinti.
Atėjo V.Uspaskichas
Popiet situacija dar labiau įkaito. Į Seimą atvyko V.Uspaskichas. Po konsultacijų su L.Graužiniene jis pareiškė, kad „darbiečiai” nelinkę palaikyti opozicijos inicijuoto nepasitikėjimo A.Paulausku. „Seimo Pirmininkui pareikštas nepasitikėjimas dėl šunų vežiojimo parlamento tarnybiniu transportu. Prezidentūroje yra kur kas daugiau skandalų. Jie gerokai stambesni. Apie juos pirmiausia ir reikia kalbėti”, – sakė V.Uspaskichas.
Jis ir L.Graužinienė patvirtino, kad, nepaisant skeptiško kitų koalicijos partnerių nusiteikimo, „darbiečiai” neketina pamiršti iniciatyvos suformuoti Seimo laikinąją komisiją, kuri ištirtų Prezidento Valdo Adamkaus veiklą. Tokį įpareigojimą Darbo partijos frakcijai išvakarėse įvykusiame posėdyje išsakė šios partijos taryba.
Pasak L.Graužinienės, dėl klausimų tokiai komisijai ketinama galutinai apsispręsti šiomis dienomis, kai bus susitikta su triukšmingai atsistatydinusiu Aukščiausiojo Teismo teisėju Valentinu Mikelėnu. Komisiją sudarančio Seimo nutarimo teksto projektas turėtų atsirasti šiandien arba rytoj.
Nepaisant formalaus nusiteikimo nebalsuoti prieš A.Paulauską, „darbiečiai” nusprendė nedrausti frakcijos narių teisės dalyvauti slaptame balsavime. Prie slapto balsavimo urnos jų priėjo beveik 30 iš 40-ties, esančių frakcijoje.
Vakare V.Uspaskichas leido suprasti, kad koalicijos partnerių paramos „darbiečių” iniciatyvai suformuoti komisiją Prezidento veiklai tirti stoka kaip tik ir sukėlė tokią reakciją – gausų dalyvavimą slaptame balsavime.
Socialdemokratai irgi apsisprendė balsuoti laisvai. Balsavime dalyvavo pusė iš šios 22 narius vienijančios frakcijos.
Tvirtino, kad viceprezidentas nereikalingas
Pats Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, dar dieną užkluptas žurnalistų, apie koalicijos perspektyvas kalbėjo miglotai. „Koalicija turi būti, kaipgi be jos. Pažiūrėsim, kaip bus, jeigu socialliberalai pareikš apie pasitraukimą iš koalicijos”, – sakė jis.
Bet socialliberalai nepasitraukė. Popiet dar kartą susirinkę Seimo Pirmininko kabinete jie nusprendė, kad nepasitikėjimas „nepraeis” ir įtikino A.Paulauską neatsistatydinti. „Įvertinę situaciją, patarėme Pirmininkui pačiam nesitraukti iš koalicijos ir mūsų rankomis jos negriauti”, – po šio susitikimo kalbėjo Naujosios sąjungos frakcijos lyderis Vaclovas Karbauskis.
Tuoj po šio susitikimo A.Paulauskas pirmąkart vakar pasirodė viešumoje – atėjo į plenarinį posėdį, kuriame svarstytas pasitikėjimo juo klausimas.
Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius tvirtino, kad turi būti svarstomas A.Paulausko politinės atsakomybės klausimas, nes, anot jo, „Seimo Pirmininkas netinkamai vykdo savo pareigas”. Seimo vadovas kaltintas už šios įstaigos kanceliarijoje kilusį vadinamąjį privilegijų skandalą. „Seimui reikia tikro vadovo, o ne tariamo valstybės viceprezidento”, – sakė A.Kubilius. Panašiai kalbėjo ir kiti opozicijos atstovai.
Atsikirsdamas A.Paulauskas pastebėjo, kad šis balsavimas dėl pasitikėjimo juo yra valdančiosios daugumos išbandymas. Jis tvirtino nepasiduosiąs gąsdinimams ir šantažui. „Mano neatsistydinimas įrodo, kad ne aš suinteresuotas koalicijos griuvimu ar sužlugdymu. Ši koalicija gali dirbti, turi potencijos, be to, sunku įsivaizduoti kitokią koaliciją šiame Seime”, – sakė tuomet dar Seimo vadovo pareigas ėjęs A.Paulauskas.
Tada iki slapto balsavimo buvo likusi mažiau kaip valanda.