Lietuvai kol kas nedaug rūpi Kaliningrado srityje gyvenančių lietuvių likimas. Jau treti metai dviejų valstybių – Lietuvos ir Rusijos – pareigūnai nesugeba priimti sprendimų, kurie išgelbėtų niekieno vaikais tapusius mažamečius nuo bado.
Prieš ketverius metus Lietuvos pilietis Valentinas Grudzinskas nelegaliai atsivedė savo keturis mažamečius vaikus į Kaliningrado srities Nesterovo rajoną, pas čia gyvenančią jų močiutę, nors ji negali jais pasirūpinti.
Išsekęs nuo mažakraujystės pernai mirė vienas iš vaikų, tačiau jo mirtis nebuvo registruota jokiuose Lietuvos asmenų registruose. Likę trys Grudzinskų vaikai taip pat nerūpi nei Lietuvos, nei Rusijos pareigūnams. Šie vaikai negauna jokios socialinės paramos, jie negali grįžti ir į Lietuvą. Bado spiriami vaikai pradėjo vagiliauti ir vienas iš jų – 12-kametis Rolandas pateko į nepilnamečių koloniją.
„Prieš trejus metus apie Grudzinskų vaikų beviltišką padėtį informavome Lietuvos Respublikos konsulatus Kaliningrade ir Sovetske, LR Užsienio reikalų ministerijos Konsulinės pagalbos skyrių, Vaikų teisių apsaugos tarnybą, Kybartų vaikų globos namų vadovus, prašėme, kad būtų kuo skubiau pasirūpinta mažamečių Lietuvos piliečių grąžinimu į Lietuvą, kad jiems būtų suteikta globa, pavyzdžiui, Kybartų vaikų globos namuose.
Laikas bėga, o problema neišspręsta iki šiol”, – teigė Karaliaučiaus (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Sigitas Šamborskis . Pasak jo, Grudzinskai – vieni iš daugelio Kaliningrado srities kaimuose skurstančių lietuvių ir jų vaikų.