Aukščiausių valdžios institucijų kompiuterių sistemose ieškoma skandalą sukėlusios medžiagos
Praėjusią savaitę visu smarkumu įsiplieskusiame vadinamajame teismų skandale vienu pagrindinių veikėjų tampa kompiuteris. Bandoma išsiaiškinti, ar tikrai pernai birželį visi Teismų tarybos nariai elektroniniu būdu gavo informaciją apie dabar jau atsistatydinusį prieštaringos reputacijos Biržų teismo vadovą. Nuo šio patikrinimo rezultatų priklausys, ar Prezidentas Valdas Adamkus priims savo patarėjo teisės klausimais Haroldo Šinkūno atsistatydinimą.
Patikrinimo rezultatai dar neskelbiami
Prezidentūra kol kas oficialiai nepatvirtina neoficialių šaltinių informacijos, kad jos kompiuterinėse sistemose nerasta elektroninio laiško, kuriame būtų Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie Biržų rajono apylinkės teismo pirmininką Valentą Margevičių. „Atlikto kompiuterinių sistemų patikrinimo rezultatai šiandien turėtų būti pirmiausia pristatyti Prezidentui. Tada jie bus viešai paskelbti”, – „Kauno dienai” sakė valstybės vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Neoficialiomis žiniomis, paieškos Prezidentūros kompiuterių sistemoje baigėsi be rezultatų.
Prezidento kanceliarijos Informacinių sistemų skyriaus vadovas Alenas Radvila atsisakė „Kauno dienai” suteikti informaciją apie patikrinimo rezultatus. Neoficialiai taip pat teigiama, kad laiško su VSD pažyma apie V.Margevičių nepavyko rasti ir Apeliacinio teismo kompiuterių sistemose.
Kompiuterių patikrinimo prireikė po praėjusią savaitę kilusio konflikto tarp Prezidento ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus. Pastarasis tvirtina, kad, Teismų tarybai pernai birželį sprendžiant dėl Biržų rajono apylinkės teismo pirmininko V.Margevičiaus tinkamumo toliau eiti šias pareigas, buvo perskaityta ir vėliau elektroniniu būdu išplatinta VSD pažyma apie kai kuriuos neigiamus faktus šio teisėjo biografijoje.
Šią informaciją turėjo gauti ir Prezidento atstovas Teismų taryboje, jo patarėjas H.Šinkūnas, kuris turėjo ją perduoti valstybės vadovui prieš pasirašant dekretą dėl V.Margevičiaus kadencijos pratęsimo.
H.Šinkūnas ir dar keli Teismų tarybos nariai neneigia girdėję šią informaciją per tarybos posėdį, tačiau vėliau negavę jos raštu, todėl ja nesirėmė. Tarybai nutarus pritarti V.Margevičiaus kandidatūrai, Prezidentas pasirašė atitinkamą dekretą.
Kompiuterinių duomenų patikrinimas turėtų atskleisti, kas sako netiesą, – V.Greičius, tvirtinantis, kad informacija buvo pateikta, ar H.Šinkūnas ir kai kurie Teismų tarybos nariai, teigiantys, kad VSD pažymos negavo.
Tvirtina raštą gavęs
Jeigu paaiškėtų, kad VSD raštas pernai birželio 23 dieną vis dėlto buvo atsiųstas į Prezidentūrą elektroniniu paštu, V.Adamkus turėtų priimti savo patarėjo H.Šinkūno atsistatydinimą. Tačiau jeigu toks raštas nebus surastas, patarėjas galbūt toliau eis savo pareigas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, kuris irgi yra Teismų tarybos narys, tvirtina patikrinęs savo elektroninio pašto dėžutę ir radęs joje pernai birželio 23 dieną atsiųstą medžiagą apie V.Margevičių. J.Sabatauskas Teismų tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas šio teisėjo likimas, nedalyvavo, todėl tuomet nesusipažino su pateikta informacija.
„Tačiau peržiūrėjau savo elektroninio pašto archyvus ir tą medžiagą radau. Tarp pateiktų raštų buvo ir VSD pažyma apie V.Margevičių”, – sakė J.Sabatauskas.
Jis taip pat tvirtina iš savo kompiuterio matąs, kad ta pati medžiaga buvo išsiųsta daugeliu adresų – visiems Teismų tarybos nariams.
Medžiagą išsiutinėjusi Nacionalinė teismų administracija irgi tvirtina pernai birželio 23 dieną informaciją apie V.Margevičių elektroniniu būdu pateikusi visiems be išimties Teismų tarybos nariams.
Išsiųsta visais reikalingais adresais
Seimo Informacinių technologijų departamentas atliko tarnybinį patikrinimą siekdamas išsiaiškinti, ar tikrai pernai birželio 23 dieną elektroniniu paštu į parlamentą buvo atsiųsta medžiaga iš Nacionalinės teismų administracijos.
„Nustatėme, kad ši medžiaga buvo atsiųsta trims adresatams Seime”, – „Kauno dienai” sakė Informacinių technologijų departamento vadovas Jonas Milerius.
Teismų taryboje yra trys nariai, atstovaujantys Seimui.
Be to, pasak J.Mileriaus, nustatyta, kad ta pati medžiaga buvo išsiuntinėta dar bent keliolikai adresatų. Teismų taryboje iš viso yra 25 nariai.
Paklaustas, ar yra galimybė, kad tą pačią informaciją vieni adresatai galėjo gauti, kiti ne, J.Milerius atsakė neigiamai. „Vargu ar tai įmanoma”, – tvirtino jis.
Bet Seimo Informacinių technologijų departamento vadovas atkreipė dėmesį, kad ši informacija kompiuteriuose galėjo neišlikti. „Laiškas buvo išsiųstas beveik prieš metus. Jeigu per šiuos metus elektroninis paštas ir kompiuterio serveris buvo „išvalyti”, informacijos galėjo nelikti ir dabar ją vargiai surastume”, – sakė J.Milerius.
Nearchyvuojama informacija gali dingti
„Kauno dieną” konsultavęs informacinių technologijų specialistas Vytautas Jasaitis patvirtino, kad jeigu medžiaga išsiųsta tam tikrais adresais, ji turėjo būti gauta. „Nebent būtų neteisingas adresas. Bet tokiu atveju kompiuteris įspėtų siuntėją. Tad visada yra galimybė neteisingą adresą pataisyti ir informaciją vis tiek išsiųsti”, – teigė jis.
V.Jasaitis taip pat patvirtino, kad vargiai galima būtų rasti išsiųstą ar gautą elektroninį laišką, jeigu buvo atliktas elektroninio pašto ar kompiuterių serverio „valymas”. Tokius reguliarius „valymus” privalu atlikti visuose kompiuteriuose siekiant apsisaugoti nuo kompiuterinių virusų ir patikrinti visos sistemos veiksmingumą. „Tad, jeigu seniai išsiųsta informacija nebuvo archyvuota, ji per „išvalymus” galėjo dingti”, – sakė V.Jasaitis. Paklausti, ar įmanoma atsekti netgi „išvalytą” informaciją, J.Milerius ir V.Jasaitis tvirtino, kad „sunkiai, bet iš esmės įmanoma, tik be jokios garantijos, jog reikiama informacija bus surasta”.
Įsiplieskusio skandalo metu pasėta įtarimų, kad VSD pažymą gali būti bandoma elektroniniu būdu išsiųsti dabar, tačiau atgaline data. J.Milerius teigia, kad tai labai sudėtinga padaryti. „Bet jeigu tai vis dėlto būtų padaryta, tai būtų labai lengva patikrinti. Kiekvienas laiškas palieka savo „pėdsaką”, kurio neįmanoma padirbti. Specialistų grupė galėtų labai greitai, praktiškai per vieną dieną, patikrinusi kompiuterinius serverius, iš kurių laiškas buvo išsiųstas ir kuriuose buvo gautas, nustatyti, kada tas laiškas išsiųstas ir kada gautas”, – sakė J.Milerius.
V.Jasaitis įsitikinęs, kad išsiųsti laišką atgaline data labai sudėtinga, greičiausiai išvis neįmanoma.