Vėjo energetikos specialistai mano, kad įsipareigojimai Briuseliui gaminti daugiau elektros energijos iš vėjo gali būti taip ir neįgyvendinti, nes šiai „žaliosios” energetikos šakai plėstis trukdžių netrūksta.
Lietuva yra Europos Sąjungai įsipareigojusi 7 proc. elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių, iš jų 2,2 proc. turi būti gaminama būtent vėjo jėgainėse. Tačiau šios Lietuvoje dar menkai žinomos energijos rūšies specialistai abejoja, ar tokius užmojus pavyks įgyvendinti.
„Jei nebūtų jokių trukdymų, šį skaičių įmanoma pasiekti. Tačiau šiandien iš 9 vėjo jėgainių sukasi tik trys”, – skurdų šalies vėjo energetikos vaizdą regi Lietuvos vėjų energetikų asociacijos direktorius Aleksandras Paulauskas.
Energetikos agentūros duomenimis, 2004 metais iš atsinaujinančių išteklių šalyje pagaminta 3,7 proc. visos elektros energijos. Iš 14,77 mlrd. kWh elektros, pagamintos praėjusiais metais, tik 1,7 mln. kWh buvo pagaminta vėjo jėgainėse.
Specialistas teigė, kad esama ir rimtų kliūčių, stabdančių vėjo jėgainių plėtrą: keblumų kyla norint iš banko jėgainės statybai pasiimti paskolą, nes bankai nesiryžta kredituoti šios jiems dar menkai žinomos verslo srities.
Be to, gavusios leidimus statyti vėjo jėgaines įmonės to nedaro, o įstatymiškai galimybė jas pakeisti kitoms įmonėms atsiranda po 2-2,5 metų. Vėjo jėgainių eksploatacijai trukdo ir gyventojai, tikindami, kad dėl jėgainių sukeliamos vibracijos į jų sklypus subėga kurmiai ir sunaikina daržoves.