Plačiai nuskambėjusi galimos nelegalios prekybos ginklais byla apauga naujomis detalėmis. Ją tebetiria Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Generalinė prokuratūra.
Šių metų pradžioje VSD sulaikytas Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnas Jonas Zajančkauskas pasiskundė, jog saugumo darbuotojai jį esą kankino ir šantažavo.
Įtariamas ginklų prekybos byloje kontržvalgybininkas tvirtino, jog buvo verčiamas prisipažinti dalyvavęs Juliaus Abromavičiaus nužudyme.
Buvęs Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) ir VSD pareigūnas 38 metų J.Abromavičius 1997 m. buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune.
Įtariamasis šaukėsi pagalbos
Dėl esą patirto fizinio bei psichologinio smurto J.Zajančkauskas šaukėsi prokurorų, teismo ir Seimo kontrolierių pagalbos.
Šio Krašto apsaugos ministerijos kontržvalgybininko teigimu, VSD pareigūnai vertė duoti parodymus prieš save, taip pat prieš anksčiau suimtą buvusį Seimo narį Algirdą Petrusevičių. Šis vienas SKAT kūrėjų irgi įtariamas nelegalia prekyba ginklais.
Tačiau Generalinė prokuratūra ir Vilniaus antrasis apylinkės teismas nustatė, jog J.Zajančkausko kaltinimai saugumo darbuotojams – nepagrįsti. Tuo tarpu Seimo kontrolieriai nutraukė savo tyrimą, vos jį pradėję.
Neleido miegoti ir grasino
„Lietuvos ryto” žiniomis, J.Zajančkauskas skundėsi, jog po to, kai jis buvo suimtas šių metų sausio 31-ąją, Šalčininkų policijos komisariato areštinėje saugumo darbuotojai jį tardę dvi dienas.
Pirmąją dieną jis esą buvo tardomas iki paryčių 5 valandas, o antrąją – net 12 valandų. Apklausa, J.Zajančkausko teigimu, vykusi be gynėjo.
Suimtas žvalgybininkas tvirtino, kad VSD pareigūnai jam neleidę miegoti, tą patį daręs ir kartu į kamerą kartu su juo esą pasodintas saugumo agentas.
Savo rašte J.Zajančkauskas taip pat tikino, jog saugumo darbuotojai jį esą vertė duoti parodymus, kad prie J.Abromavičiaus nužudymo prisidėjo A.Petrusevičius bei Vladas Grybauskas. Pastarasis – buvęs J.Zajančkausko draugas, privačios bendrovės saugos tarnybos darbuotojas – prieš keletą metų žuvo savo bute gamindamas savadarbį sprogmenį.
Taip pat esą buvo grasinama susidoroti su J.Zajančkausko vaikais, jis pats buvęs gąsdinamas, kad kalėjime gali patekti į žemiausios nuteistųjų kastos gretas.
Visus kaltinimus neigė
Kontržvalgybininkas teigė sužinojęs, kad vienas asmuo yra paliudijęs, jog J.Abromavičių susprogdino V.Grybauskas, o J.Zajančkauskas buvęs netoli nusikaltimo vietos.
Įtariamas Krašto apsaugos ministerijos pareigūnas visus šiuos kaltinimus neigė. Jis tvirtino nedavęs tokių parodymų, kokių iš jo esą reikalavo saugumo darbuotojai.
Kontrolierius nekomentavo
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius „Lietuvos rytui” patvirtino, jog buvo gavęs J.Zajančkausko skundą dėl VSD pareigūnų veiksmų, kurį jam perdavė suimtojo advokatas Juozas Gaudutis.
Bet R.Valentukevičius atsisakė detaliau komentuoti skundą.
„Mes nutraukėme tyrimą, kai sužinojome, jog skundą įvertino ir tam tikrus procesinius sprendimus jau priėmė prokuratūra ir teismas. Pagal įstatymus mes negalime vertinti tokių dalykų”, – sakė Seimo kontrolierius.
Tyrėjai informacijos neteikia
Tiek VSD, tiek Generalinė prokuratūra J.Zajančkausko išdėstytus kaltinimus neigė.
Prokurorai, kurie nuo pat šios bylos pradžios neteikia jokios viešos informacijos apie tyrimą, taip pat neigia, kad jis susijęs su J.Abromavičiaus nužudymu.
Šiuo metu J.Zajančkauskas yra laisvėje, tačiau jam pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Anksčiau kardomoji priemonė buvo sušvelninta ir A.Petrusevičiui.
Advokatas priminė istoriją
J.Zajančkauskui atstovaujantis advokatas J.Gaudutis „Lietuvos rytui” nenorėjo plačiau komentuoti ginamojo skunde išdėstytų kaltinimų VSD darbuotojams, taip pat prokurorų ir teismo sprendimo.
Tačiau gynėjas, kuris anksčiau yra vadovavęs Specialiųjų tyrimų tarnybai, pasamprotavo apie VSD veiklos metodus.
„Tokios klaidos, kurias dabar daro mūsų šalies saugumas, buvo daromos po didžiosios revoliucijos Prancūzijoje XVIII amžiuje ir po bolševikinio perversmo Rusijoje 1917 metais.
Tuomet irgi buvo manoma, jog specialiosios tarnybos gali veikti bet kokiais metodais neva kilnių tikslų vardan. Kaip žinome, visa tai baigėsi didžiulėmis tragedijomis”, – kalbėjo J.Gaudutis.