Kasdien „liesėja” Šimtadienio kalendorius, o dažną abiturientą slegia dvigubas krūvis – ruošimasis brandos egzaminų sesijai ir galvos skausmas, kur stoti? Todėl praėjusią savaitę, trečiadienį, „Vakarų eksprese” startavo straipsnių serija apie mažiau žinomas kolegijų siūlomas specialybes. O nuo šiol kiekvieną pirmadienį dienraštis pristatys Klaipėdos universiteto (KU) studijų programas.
Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas (GMMF), kasmet priimantis apie 175 studentus į bakalauro studijas, šiemet abiturientams siūlo biologijos, ekologijos, hidrologijos ir okeanografijos, informatikos, matematikos bei rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos pagrindinių studijų programas.
Pasak GMMF dekano doc. dr. Petro Grecevičiaus, kiekviena iš šių specialybių suteikia galimybę studijuoti ir išmokti fantastiškų dalykų. Būsimieji informatikai bei matematikai, be abejo, turi nusiteikti rimtoms matematikos studijoms. Matematikos teks paragauti ir hidrologams bei kraštotvarkininkams. Pastarųjų dar laukia kompiuterinės grafikos, architektūros istorijos, architektūrinio projektavimo studijos. Biologijos studijos, anot pašnekovo, suteikia galimybę pažinti gamtos stebuklus, ieškoti būdų padėti žmogui.
Ras darbą
Abiturientai dažnai susiduria su nežinia, kur bus galima pritaikyti abstraktaus pavadinimo studijų programą. P. Grecevičius pripažįsta, kad studijos universitete iš tiesų nėra orientuotos į konkretų darbą, tačiau tvirtina, kad GMMF ruošiami specialistai nesunkiai randa savo vietą darbo pasaulyje.
Pasak jo, ekologai bei biologai gali įsidarbinti Jūrinių tyrimų centre, įvairiose aplinkosaugos institucijose, saugomų teritorijų sistemoje. Įgiję papildomą kvalifikaciją, jie gali dirbti pedagoginį darbą.
Naujausios studijų programos – hidrologijos bei okeanografijos specialistų, pasak P. Grecevičiaus, ateityje laukia darbas uosto statyboje, laivyboje, kuriant krantų priežiūros struktūrą. Dekano įsitikinimu, tai itin perspektyvi specialybė, tačiau tokių specialistų nereikia daug. Tiesa, jau dabar fakultetas sulaukia nemažai laiškų iš įvairių Anglijos institucijų – ten okeanografų trūksta.
Informatikai, pasak pašnekovo, laukiami prekybos sistemoje, bankuose. Matematikai gali dirbti pedagoginį arba statistinį darbą. O kraštotvarkininkai įsidarbina įvairiose projektavimo įmonėse. Be jų pagalbos neapsieina nė vienas architektas.
Trūksta informatikų
Pasak žmogiškųjų resursų valdymo bendrovės „Akrisida” vadovo Klaipėdoje Aro Mileškos, GMMF ruošiamų specialistų tikrai reikės ateityje, o kai kurių jau dabar trūksta.
Didžiausia problema, anot pašnekovo, informatikai. Jų šalies universitetai ruošia per mažai, o paklausa milžiniška. Taip pat paklausūs yra sėkmingai programuotojais dirbantys taikomosios matematikos specialistai.
Ateityje, vadovo nuomone, labai išaugs ekologų poreikis, mat įsisavinusios struktūrinių fondų lėšas šalies įmonės turės daryti atitinkamus ekologinius sprendimus, o ekologo pareigos jose gali tapti privalomos. Kadangi Lietuva turėtų orientuotis į turizmo plėtrą, ateityje paklausūs bus ir rekreacinės architektūros bei kraštotvarkos specialistai.
Svarbu asmeninės savybės
Renkantis specialybę, labai svarbu įvertinti savo asmenines savybes bei gebėjimus. Anot Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos Karjeros planavimo skyriaus vedėjos Virginijos Stonienės, dauguma GMMF siūlomų studijų programų labiau tiktų tiriamojo tipo jaunuoliams.
Tokie žmonės, anot pašnekovės, mėgsta dirbti savarankiškai. Prioritetą jie skiria darbui su idėjomis, o ne su žmonėmis. Tiriamojo tipo žmonės intelektualūs, konstruktyvaus loginio mąstymo, smalsūs, kritiški, gabūs matematikai, fizikai. Šio tipo jaunuoliams, anot V. Stonienės, puikiai tiks matematikos, informatikos, biologijos, hidrologijos bei ekologijos studijos.
Abiturientai turėtų atsižvelgti ir į būsimo darbo specifiką. Pavyzdžiui, programuotojo darbas reikalauja ypatingo kruopštumo, nuolatinio domėjimosi naujovėmis. Informatikas turėtų nesibodėti sėdimo darbo. Jis turi būti linkęs dirbti vienas, gebėti ilgą laiką išlaikyti dėmesio koncentraciją. O kraštotvarkininkui būtinas kūrybingumas, puiki judesių koordinacija, fizinė ištvermė, erdvės ir formos suvokimas.
Trūko praktikos
„Vakarų ekspreso” kalbinti buvę GMMF studentai sako čia įgiję ne mažą žinių bagažą, tačiau prisipažįsta, kad studijos jų lūkesčių nepatenkino.
Boulingo centro „Smūgis” administratorius Andrius Žukas GMMF studijavo taikomąją matematiką. Vaikinas sako šią specialybę pasirinkęs sąmoningai, mat domėjosi programavimu, mokykloje dievino matematiką. Tačiau jau pirmame kurse teko nusivilti.
„Mokėmės daugiausia statistikos, su programavimu teko tik susidurti. Aš tik ketvirtame kurse suvokiau, kur realiai galėčiau pritaikyti šią specialybę”, – prisimena A. Žukas.
Anot jo, studijuojant labiausiai trūko praktikos. Tris kursus teko „graužti” sausą matematikos teoriją, nagrinėti matematinius modelius. Praktiniam darbui tuo metu ir reikiamos technikos nebuvo. Kita vertus, anot pašnekovo, su tokia specialybe nelabai kur tą praktiką ir atliksi.
Neperspektyvi specialybė
Žilvinas Juodis, uostamiestyje žinomas kaip DJ Blackie, ekologija susidomėjo dar mokykloje, rimtai ruošėsi brandos egzaminams ir sėkmingai įstojo į ekologijos specialybę. Tačiau, anot vaikino, netrukus entuziazmas ėmė blėsti.
„Mokėmės daug bedrų disciplinų. Žinoma, tai nėra blogai, tačiau aš tikėjausi daugiau ekologinių dalykų. Nepatiko ir dėstytojų darbas – tikėjausi novatoriškesnių paskaitų. O šauniausias dalykas, vasarinės praktikos su išvykomis, po antrojo kurso baigėsi”, – sako Ž. Juodis.
Įsidarbinti pagal specialybę vaikinas net nebandė. Anot jo, kol kas tai neperspektyvi specialybė, o valstybė ekologijai neskiria reikiamo dėmesio. Nors Lietuva turi prezidentą ekologą, tačiau, pašnekovo teigimu, svarbiausia dabar yra ekonominiai rodikliai.
Šiuo metu vaikinas dirba didžėjumi bei vadybininku „Global” klube ir džiaugiasi, kad dabartinis jo darbas sutampa su senu pomėgiu didžėjauti.
Suteikė žinių pagrindą
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Aplinkos, kultūros vertybių ir paminklosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Butkutė, šiuo metu dirbanti krantotvarkos sferoje, prieš ketverius metus baigė rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos studijas.
Anot pašnekovės, universitetas suteikė specialybės žinių pagrindą, bendravimo įgūdžių, išugdė atsparumą nemalonioms situacijoms, tačiau pradėjus dirbti, reikėjo dar daug ko išmokti.
Studijuojant šią programą, anot G. Butkutės, mokomasi iš tiesų įdomių dalykų: kultūros istorijos, parkų architektūros, projektavimo. Tokiu būdu lavėja jauno žmogaus protas ir ranka. Pašnekovė su malonumu prisimena praktikas – įvairius architektūrinius tyrimus bei archeologinius kasinėjimus.
Pasak jos, besirenkantis šią specialybę žmogus turi būti be galo kruopštus ir kantrus. Be to, vien paskaitų neužtenka. Reikia atsirinkti tam tikrus dalykus ir domėtis, gilinti žinias savarankiškai.