Šalia vienintelio Mažeikių rajone ežero tyvuliuojanti Plinkšių aukštapelkė po kelerių metų gali virsti tuščia duobe. Aplinkosaugininkai čia leido kasti durpes.
„Ir durpės, ir miškas yra valstybiniai gamtos ištekliai. O kas yra svarbesni – ar durpynas, ar miškas – negaliu pasakyti”, – taip gamtos įvairovę išsaugojusios Plinkšių aukštapeklės likimą įvertino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnė Virgilija Kozakienė.
Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėja sakė neįžvelgianti aukštapelkei bei jos maitinamam vieninteliam rajone Plinkšių ežerui jokios grėsmės, jeigu verslininkai čia pradės kasti durpes.
Tačiau Mažeikių rajone gyvenanti žinoma šalyje žolininkė Jadvyga Balvočiūtė įsitikinusi, kad pradėjus eksploatuoti aukštapelkės durpyną, būtų padaryta didelė žala ir gamtai, ir Mažeikiams. „Esame savo kartos žmonės – atėjome ir išeisim, o šitos pelkės formavosi tūkstantmečius. Kas mums davė teisę jas kasti ir išvežti, atimti iš ateities kartų?” – klausė Balvočiūtė, pati tyrinėjusi Plinkšių aukštapelkės turtus.
Kitą savaitę Šiaulių apygardos administracinis teismas turėtų spręsti, ar teisėtai Mažeikių rajono savivaldybės taryba leido verslininkams eksploatuoti Plinkšių aukštapelkės durpyno telkinį.
tik tegu pabando ten kasti durpes 👿