Pamiršti savųjų, nusibodę svetimiems

Prieš porą savaičių Seimas patikslino rezervatų Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose ribas: išbraukė 7 sodybų Rudnios kaimelį iš Skroblaus rezervato Dzūkijos nacionaliniame parke ir 4 sodybas iš Plokštinės rezervato Žemaitijoje. Žiemą ten gyvena tik keletas žmonių. Rudnios kaimas kiek atgyja tik vasarą, kai atvažiuoja čia nusipirkę sodybas miestiečiai.

Rezervatų planuotojų kadaise padaryta klaida tarsi ir ištaisyta, kaimų gyventojus dabar mažiau saistys griežti draudimai ir jie galės privatizuoti žemę, formuoti vadinamąją namų valdą. Nors kone visi Rudnios „miestiečiai” tai įsigudrino padaryti pirmiau negu vietos žmonės ir gerokai anksčiau, negu leido Seimas.
Po parlamento posėdžio Aplinkos ministerijos vadovai lengviau atsikvėpė: pagaliau mūsų rezervatuose nebebus gyvenančių žmonių. Kaip visame civilizuotame pasaulyje.

Tačiau valdininkai pamiršo Katros kaimą – kur kas didesnį negu jų išbrauktieji iš rezervatų kaimeliai Dzūkijoje ir Žemaitijoje. Katroje stovi keliolika sodybų, kuriose gyvena daugiau kaip dvidešimt žmonių. Ir šis kaimas stūkso ne nacionaliniame parke, o daug griežtesnio apsaugos režimo teritorijoje – Čepkelių valstybiniame rezervate, kur net lankytis yra draudžiama.

Nuošalioje paraistėje įsikūrusius, tarsi nuo viso pasaulio atsiskyrusius Katros gyventojus pančioja tiek daug draudimų, jog stebiesi, kaip čionykščiai žmonės atsilaiko.
Gamtininkai spėja, jog Katra – jau bene vienintelis kaimas valstybiniame gamtos rezervate ne tik Europoje, bet galbūt ir pasaulyje. Vakaruose kaimų seniai nėra ne tik rezervatuose, bet ir kai kuriuose nacionaliniuose parkuose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.