Daugeliui žvejų ledas įgriso iki gyvo kaulo ir labai jau norisi žolytės, šilumos, o akys pasiilgo žalios spalvos. Bet ką kalbėti – žiema buvo puiki. Žūklei sąlygos buvo fantastiškos. Ypač stintų gaudytojams. Ne kasmet Kuršių marios užšąla iki pat Kiaulės nugaros ir ledas laikosi iki kovo pabaigos.
Tiesa, su rimtesnės žuvies kibimu šiemet buvo ne kas. Labai jau vangiai Ventės rage elgėsi ešeriai. Ne tik kad pačiam neteko pasidžiaugti gerais ešerių laimikiais, tačiau ir pripažinti žūklės asai Ventėje geros žvejybos nepatyrė. Gerai dryžuotieji kibo Kaliningrado srityje. Ne visada, ne visiems, tačiau laimikiai buvo kur kas solidesni. Palyginti su praėjusia žiema, šiemet vežančių žvejoti į Kaliningrado sritį atsirado daugiau. Kitais metais, matyt, jų dar daugės. Reikalai krypsta į tai, kad su laiku rimtų ešerių važiuosim gaudyti į artimą užsienį. O dabar nedidelė, gal poros savaičių pauzė, kol gamta susitvarkys savo reikalus, o mes jau su kitokiais įrankiais gaudysim tą pačią žuvį. Tiesa, kas nesnaudė – tas spėjo ledus nusimetusioje Minijoje pamėtyti blizgę ar voblerį. Dabar tai padaryti beveik neįmanoma, Minija stora nuo vandens pertekliaus ir pikta. Tačiau Minija pasižymi tokia gera savybe, kad pikta ji būna neilgai. Labai gali būti, kad jau kitą savaitę šioje upėje bus galima bandyti ieškoti neršti atplaukusių stintų. Yra Baltijos jūra, kur galima bandyti žvejoti nuo kranto, pučiant palankiam vėjui. Plekšnių sezonas dar neprasidėjo, tikimybė pagauti – nedidelė, tačiau ne tai svarbiausia, labai jau norisi už ilgo koto pasilaikyti… Labai greit turėtų nuslūgti vanduo Danėje. Tiesą sakant, jis ten ir nėra labai jau pakilęs. Labai norėdami žvejybai vietų tikrai rasite.