Nepaklusni močiutė

Sunku ir įsivaizduoti, kad močiutė visiškai atsiribotų nuo savo anūkų, nesidomėtų jų auklėjimu, pasiekimais ir bėdomis, nesistengtų jų globoti, užtarti ir jiems padėti. Atvirkščiai – ji taip akylai rūpinasi savo vaikaičiais, kad dažnam gimdytojui tai pradeda nepatikti. Močiutė tikisi dėkingumo, o sulaukia nepasitenkinimo. Kodėl?

Močiutėms ir seneliams, per daugelį metų įpratusiems rūpintis savo vaikais, sunku suvokti, kad tie vaikai jau patys tapo tėvais, suaugusiais, savarankiškais žmonėmis. Būtent todėl vyresnioji karta nelabai rimtai žiūri į nepatyrusių tėvų nuomonę jaunosios kartos auklėjimo klausimais.

Viešnia

Pati geriausia situacija yra ta, kai močiutė negyvena kartu su jauna šeima, o tik ją kartkartėmis aplanko. Problemą čia, regis, sunku net įžvelgti: juk į svečius nevaikštoma kasdien, be to, ne savuose namuose niekas nesielgia per drąsiai. Deja, net ir kai uošvė ar anyta svečiuojasi nedažnai, tai dar negarantuoja, kad ji elgsis santūriai ir laikysis „nesikišimo politikos”. Juk ji laikosi požiūrio, kad lankosi ne pas jauną šeimą, o pas savo numylėtąjį anūkėlį (anūkėlę).

Daug lengviau nepageidaujamą močiutės kišimąsi pristabdyti tada, kai vaikas dar mažas. Jeigu tėvai kardinaliai nesutinka su jos elgesiu, verčiau tai aptarti iš anksto, nes paaugęs vaikas taps šių nesutarimų įkaitu.

Auklė

Kitose Vakarų šalyse reta kuri močiutė sutiktų savo laiką aukoti anūkams, kol jų mama darys karjerą ir uždirbs pinigus. Pas mus tai gana paplitęs atvejis. Palikti vaiką auklei, kai netoli yra pensininkė močiutė, mums atrodo tikras nusikaltimas. Toms moterims, kurios puoselėja šiltus santykius su mama ar anyta, labai pasisekė, tačiau jeigu į aukles pakviečiama močiutė, su kuria dažnai kyla konfliktai, toks bendravimas tik labiau pablogina situaciją.

Suprantama, mama nesudaro su močiute oficialios sutarties, nesitaria dėl atlygio, tačiau tai dar nereiškia, kad jos pagalba nieko nekainuos. Kartais tos pagalbos kaina pasirodo netgi esanti per didelė.

Močiutė, tapusi savo anūkėlio (anūkėlės) aukle, jaučia didelę atsakomybę, kuri, jos manymu, ją įpareigoja paauklėti ir pačius tėvus.

Čia taip pat svarbu su močiute pasikalbėti iš anksto. Žinoma, ne tokiu tonu, kokiu kalbamasi samdant auklę. Nereikia pamiršti, kad močiutė ne įdarbinama, o prašoma pagalbos. Tačiau aptarti elgesio su vaiku ir paprašyti močiutės palaikymo – būtina.

Jeigu mamos ir močiutės pozicijos išsiskiria iš esmės ir pastaroji nieku gyvu nenori klausytis pirmosios argumentų, geriausia išeitis – ieškoti auklės.

Šeimininkė

Anksčiau klausimas, kur gyvens naujai susikūrusi šeima, netgi nekildavo. Todėl gimus vaikui jaunieji tėvai šeimoje, kurion įėjo ir seneliai, pagrindinio vaidmens negaudavo. Vyresniųjų autoritetas buvo svarbiausia jaunosios kartos auklėjimo priemonė. Mūsų dienomis tokių atvejų taip pat esama.

Dažnai atsitinka taip, kad tėvų ir vaikų santykiai, buvę arba neutralūs, arba šilti, gimus vaikui pablogėja. Taip yra dėl to, kad seneliai, užauginę savo vaikus ir kiek pailsėję, gimus anūkui, pajunta naujų jėgų antplūdį.

Ar galima išvengti nesutarimų, jeigu vaiko auklėjimu užsiima dviejų skirtingų kartų atstovai? Turbūt ne. Bet kad nesutarimai neišaugtų į konfliktus, o šie – į rimtas šeimos problemas, reikėtų iš pat pradžių nustatyti „įtakos zonas”. Močiutės patirtis labai vertinga, tačiau atsakomybė už vaiką gula ant jo gimdytojų pečių. Ši atsakomybė įpareigoja juos rinktis auklėjimo principus.

Ką daryti?

Specialistai nurodo tris pagrindinius būdus, kaip įveikti nepageidaujamą elgesį: radikalųjį – santykių nutraukimą; populiarųjį – nuobaudą; psichologinį – motyvacijos pakeitimą.

Pirmasis variantas taikomas kraštutiniu atveju, kai, sakykime, močiutės elgesys kelia pavojų vaiko sveikatai, ji nuolat provokuoja konfliktus vaiko akivaizdoje, šmeižia tėvus, nuteikia prieš juos vaiką. Tačiau prieš renkantis radikalųjį būdą būtina atidžiai pasverti visus „už” ir „prieš”. Nepamirškime, kad su nepageidaujamu močiutės elgesiu dings ir visos jos gerosios savybės, o dėl to didžiausią moralinį nuostolį patirs vaikas.

Nuobaudą įprasta taikyti vaikui, tačiau dažnai ji pritaikoma ir suaugusiajam. Pavyzdžiui, jeigu močiutė nuolaidžiavo mažyliui ir šis apsinuodijo saldumynais arba per visą dieną žiūrėjo televizorių, įsižeidę tėvai keletą dienų su ja nesikalba. Tačiau bausmė nebūna efektyvi, kai ji taikoma po laiko. „Įsižeisti” reikia „pačiupus už rankos”, o ne kitą dieną.

Pats efektyviausias ir sunkiausias būdas yra trečiasis. Suprasdami, koks poreikis verčia močiutę elgtis vienaip ar kitaip, vaiko tėvai gali daryti jai tiesioginę įtaką. Tačiau elgesio motyvas dažnai būna neaiškus ir pačiam žmogui. Šiuo atveju verta žinoti, kokie apskritai yra pagrindiniai asmens poreikiai. Viena populiariausių ir efektyviausių taikant praktikoje yra A. Maslou sudaryta poreikių klasifikacija: tai fiziologiniai poreikiai; saugumo ir gynybos; reikalingumo ir meilės; pagarbos ir savigarbos; saviraiškos ir tobulėjimo.

Kodėl ji taip elgiasi?

Kodėl močiutė viską daro savaip ir nenori nieko girdėti? Tai veikiausiai susiję su poreikiu mylėti ir būti mylimai. Galbūt jai trūksta savo vaikų dėmesio, todėl anūkas jai tapo visu pasauliu? Galų gale radosi žmogus, kuriam ji reikalinga, kuris ją myli. Šio poreikio realizacija per vaiką paprastai priveda prie to, kad močiutė be saiko lepina anūką, paklūsta jo norams. Kad močiutės elgesys pasikeistų, būtina pakeisti savo požiūrį – skirti jai daugiau dėmesio. Įsitikinimas, kad yra reikalinga ir mylima, skatins ją išgirsti ir tėvų pageidavimus.

Viena dažniausių močiučių „užsispyrimo” priežasčių – tai nepatenkintas poreikis būti gerbiamai ir gerbti save. Juk kiekvienas žmogus nori jaustis esąs būtinas, tikėti savo naudingumu ir kompetencija. Anūkų priežiūra garbaus amžiaus moteriai tampa vienintele sritimi, kurioje ji jaučiasi labiausiai kompetentinga. Juk, šiaip ar taip, ji užaugino jus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Nepaklusni močiutė"

  1. lora

    LAbas gal jus patartu ka darite man ?aš išvis nerandu bendra kalba ne su dukra ne su anuke Mes gyvenam nosave name ,as jau paskiriau dukre užimt 3 kam ,liko bendra naudojama vyrtuve ir vone …pastove aš pikstu ant saves ir sakiau dukre arba anuke buket geri nepaliket vyrtuve indu ,kolidure batus ,bet atsakimas vienas ,a tau ka maiša?eigu riaike ka nors paprašit tai lekai blogasd žmogus Kita karta man atroda ienai nori kad aš dingtu iš gyvenimu Vyras tik stebisi ir sako kiap tu su savo dukra tiaip nesugyveni?Anuke gali mane pavadinti tu beproti Ir išvis mano dukra grišta namo neko nenori darit nera pas ja noras kad butu name tvarka bet kitem negiaila nelaika neko ka man darit

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.