Dėl užsitęsusios žiemos nenorintis trauktis gripas daugeliui, deja, geros nuotaikos nežada. Būtent šį metų laikotarpį ima viešpatauti liūdesys ir nerimas – būsenos, kurias jau įpratome vadinti depresija.
Tačiau tapatinti blogos nuotaikos su depresija nereikia, perspėjo Psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis. Bloga nuotaika – normali būsena, o depresija – liga, kurią reikia gydyti.
Būtent pavasarį, kaip, beje, ir rudenį, depresijos atvejų užfiksuojama daugiau, – sakė A. Slatvickis. Tačiau tai visiškai nepriklauso nuo oro. Gali saulutė žeme ritinėtis, gali ištisai lyti – pavasarį jautresni ir depresuoti linkę žmonės jausis blogiau. Kokia to priežastis – moksliškai dar nesą tiksliai nustatyta.
Ką psichikos sveikatos specialistas patartų „depresuojantiems” žmonėms, nesulaukiantiems šiltesnių orų? „Laukti. Pavasaris tikrai ateis”, – linksmai žadėjo psichiatras. Juk svarbiausia – optimistinis požiūris į gyvenimą.
Daugiausia mirčių stebime „pumpurams sprogstant ir lapams krentant”, – konstatavo Klaipėdos apskrities ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėjas Egidijus Guogis. Pavasariais skyriuje padaugėja apsinuodijusių, bandžiusių žudytis žmonių, itin sunkių užleistų ligų formų. Tiesa, šiuo metu tokių nėra.
Per daugelį darbo gaivinant žmones metų reanimatologas-anesteziologas pastebėjo kitą „geležinę taisyklę” – kai tik stoja pilnatis, į skyrių atvežama labai daug ir labai sunkių ligonių. Antplūdis nuslūgsta kartu su pilnatimis.
Galiojanti ir kita sunkiai paaiškinama auksinė taisyklė, „dublio principas”: jei atvežamas vienas labai sunkus ligonis, neilgai trukus atveš antrą tokį pat, ir, beje, dėl tos pačios priežasties.
Nepaisant šių dėsningumų, Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Birutė Fedaravičiūtė sakė nepastebėjus, kad šį pavasarį būtų padaugėję iškvietimų. Įprastas laikotarpis, ir tiek.
„Nei jų atvežama daugiau, nei daugiau miršta”, – sakė ir Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas.
Daugiausia uostamiesčio gyventojų aptarnaujančio Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro Bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėjos Lilijos Jokubauskienės duomenimis, pavasario orai, nors ir darganoti, daugiau nei paprastai žmonių nesusargdino, medikai net kiek atsipūtė.
Vyresni žmonės, kurių čia prisirašę daugiausia, suskubo vykti į sodus ar į gamtą, tad rečiau ir apsilanko. O gripu ir kitomis peršalimo ligomis suaugusieji centro pacientai šiemet apskritai mažiau sirgę.
„Vilties linija” – visą parą
„Pavasarį, kovo ir balandžio mėnesiais, psichologinę krizę išgyvenančių žmonių padaugėja. Todėl ir šį pavasarį sulaukiame penktadaliu daugiau skambučių nei paprastai”, – „Vakarų ekspresą” informavo Klaipėdos „Vilties linijos” koordinatorė psichologė Nijolė Pilipavičienė. Anot jos, pereinamuoju metų periodu žmonės būna jautresni, labiau psichologiškai pažeidžiami.
Pernai į „Vilties liniją” buvo skambinama daugiau nei 25 tūkstančius kartų, t.y. beveik 4 kartus daugiau nei 2004-aisiais. Per tūkstantį žmonių skambino galvodami apie savižudybę. Dauguma skambinusiųjų buvo vyresni nei 35 metų amžiaus.
Kadangi psichikos krizių bei savižudybių problema Lietuvoje lieka skaudi, nuo šiandien, balandžio 7-osios, krizes išgyvenantiems žmonėms nemokama psichologinė pagalba telefonu „Vilties linija” 8-800 60700 bus teikiama visą parą. Iki šiol, nuo 2004 metų pabaigos, šiuo numeriu buvo galima skambinti 20 valandų per parą.
Kasdien prie telefono budi psichologai, socialiniai darbuotojai ir savanoriai konsultantai. Nemokamai skambinti galima iš mobilaus ir fiksuoto ryšio telefonų.
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Linas Slušnys apgailestavo, jog savižudybių statistika mūsų šalyje tebėra skaudi.
„Mes negalime apsaugoti žmonių nuo krizės išgyvenimo, bet galime juos apsaugoti nuo tragiškos baigties. Žmonės neturi mirti dėl to, kad pateko į krizę”, – sakė jis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje nusižudė 1 317 žmonių. Iš jų – net 746 vyresni nei 45-erių metų, trys vaikai iki 14-os. Beje, tarp visų išorinių mirtingumo priežasčių nusižudymų skaičius didžiausias.