Greitkelyje Vilnius – Klaipėda dėl prasidėjusių remonto darbų vėl teks taikstytis su eismo apribojimais
Didžiausioje magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda šią savaitę prasidėjo kelio rekonstrukcijos ir remonto darbai. Vairuotojų iki spalio mėnesio vėl laukia ruožai, kuriuose teks sumažinti greitį ir važiuoti tik viena eismo juosta.
Pagrindinius atnaujinimo darbus šiame greitkelyje tikimasi užbaigti tik po trejų metų.
Platinamas kelias į Vilnių
Kelininkai jau trečia diena darbuojasi ties Palemonu, Antakalniu, Bačkonimis, Lazdėnais. Kaip sakė bendrovės „Kauno tiltai” darbų vykdytojas Romaldas Valaitis, šiuose ruožuose susiaurintu plentu mašinos važiuoja 1,7 – 2,7 kilometro, o greitį tenka sumažinti iki 70 arba 50 km per valandą.
Dabar čia kasamos žemės, frezomis nuimamas asfaltas.
Vakar lankantis objektuose ekskavatoriai rausė žemę, užlygindami griovius. Per užpiltas žemes į laukus prie greitkelio bus atgabenti darbininkų vagonėliai.
„Tiesiant šį kelią, šalikelėse buvo klojamos betono plokštės, bet jos vėliau suskeldėjo, todėl ant jų buvo išlietas asfaltas. Rekonstruojant greitkelį plokščių nuspręsta išvis atsisakyti ir vietoj jų kloti tik asfaltą”, – aiškino R.Valaitis.
Šiose vietose visi seni grioviai bus sulyginti su plentu ir iškasti nauji. „Naujai suformuotoje šalikelėje pilsime skaldą, ant jos – dirvožemį, vienos kelio pusės asfaltuotas plotas padidės nuo 8,5 iki 11,5 metrų”, – kalbėjo darbų vykdytojas. Viename remontuojamame ruože dabar darbuojasi po 20 žmonių, o kai prasidės asfaltavimas, jų bus apie 40.
Vilniaus – Kauno plentą nutarta platinti, jei ateityje padidėtų automobilių srautas. Tada asfaltuotas kelkraštis būtų skirtas dar vienai eismo juostai.
Uostamiesčio greitkelyje darbų mažiau
„Kauno – Klaipėdos greitkelyje pagrindinius kelio rekonstrukcijos darbus jau atlikome”, – teigė „Kauno tiltų” technikos direktoriaus pavaduotojas Vitalijus Popovas. Kelyje į Klaipėdą, ties Cinkiškiais, darbininkai dabar rekonstruoja viaduką ir tiltą per Veiveržą. Taip pat 125-129 kilometro ruože atnaujinama danga. Iki rugsėjo mėnesio bendrovė planuoja baigti pėsčiųjų viaduko prie Muniškių statybą.
Šiuo metu visoje Vilniaus – Kauno magistralėje „Kauno tiltai” tęsia pernai vasarą pradėtą kelių ir viadukų rekonstrukciją. „Darbus įmonė turi užbaigti iki liepos mėnesio”, – sakė V.Popovas. Tada pasibaigs bendrovės sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Technikos direktoriaus pavaduotojo teigimu, „Kauno tiltai” ir šiais metais dalyvaus magistralės tvarkymo konkurse.
Pabaiga dar toli
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Linkevičius teigė, kad 2004 – 2006 metų magistralės atnaujinimui Europos Sąjungos Sanglaudos fondas skyrė 159 mln. litų, o direkcija iš Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros programos – 28 mln. litų. „Už šią sumą ne tik atnaujiname dangą, platiname kelkraščius, bet ir statome viadukus, pertvaras, triukšmo apsaugos sieneles, tinklines tvoras nuo žvėrių”, – kalbėjo R.Lipkevičius. Jau dabar daugelyje vietų prie miškų galima pamatyti šias apsaugos priemones. Visoje magistralėje planuojama ištiesti 30 km tvorų. Šiemet ji atsiras ties Rykantais, kur, mokslininkų teigimu, dažnai kelią kerta briedžiai. Užtvertose vietose statomi ir 3,5 metro aukščio tuneliai žvėrių perėjimui į kitą kelio pusę.
Pasak R.Lipkevičiaus, panaudojus visą magistralės atnaujinimui skirtą sumą darbai nesibaigs. Visoje magistralėje dar laukia daug rekonstruotinų ruožų. „Kitais metais vėl lauksime finansavimo iš Sanglaudos fondo ir tęsime pagrindinius greitkelio atnaujinimo darbus iki 2009 metų”, – tvirtino jis. Tik tada galime tikėtis, kad nuo balandžio iki spalio mėnesio magistralėje neliks kelininkų pastatytų apribojimų ženklų.
Nauja pertiesta greitkelio danga pritaikyta didesniems svoriams – 11,5 tonų sunkiasvorės mašinos ašiai. „Šia magistrale važiuoja ypač daug sunkvežimių, todėl kelias greitai susidėvėdavo”, – kalbėjo R.Lipkevičius.
Atnaujintai dangai suteikiama penkerių metų garantija.
Į sostinę greičiau nevažinėsime
R.Lipkevičius tvirtino, kad net baigus visus rekonstrukcijos darbus į sostinę didesniu greičiu nei dabar nevažinėsime. „Nors bus platesni kelkraščiai ir atnaujinta danga, šis kelias neatitiks kitų saugumo reikalavimų”, – teigė pareigūnas. Pasak jo, būtina statyti daugiau pėsčiųjų viadukų prie gyvenviečių, kad žmonės neitų per kelią, rekonstruoti sankryžas, tiesti jungiamuosius kelius. Be to, pakeliui į Vilnių ir iš jo per daug įvažų į greitkelį. „Reikia tiesti lygiagrečius kelius, kurie sujungtų ne vieną gyvenvietę ir tik tada susikaupęs mašinų srautas įsilietų į greitkelį”, – aiškino R.Lipkevičius.
Jo duomenimis, kad Vilniaus – Kauno kelias taptų tikra magistrale, reikėtų 200–300 mln. litų. „Dar nežinia, ar tai pavyks įgyvendinti iki 2013 metų, nes pirmiausia rūpinamės svarbiausiais darbais, o paskui bus galima galvoti apie magistralės tobulinimo perspektyvą”, – mano R.Lipkevičius.
Vilniaus – Klaipėdos magistralė yra ilgiausia Lietuvoje – ji driekiasi 311 km. 1970 metais nutiestas greitkelis tarp Vilniaus ir Kauno, o aštuntajame dešimtmetyje – magistralė į uostamiestį. Šiuo keliu per parą vidutiniškai važiuoja iki 15 tūkst. automobilių, o prie Kauno – net iki 25 tūkst.