Šiemet du „Raketos” tipo laivus maršrutu Kaunas – Nida gegužės viduryje planuoja paleisti Lenkijos bendrovė. Jie reguliariai kursuotų sezono metu maždaug iki rugsėjo vidurio. Beje, lenkai šiuos laivus iš lietuvių nusipirko, galima sakyti, pusvelčiui ir dabar sėkmingai jais naudojasi.
Ketinimo šiemet sezono metu iš Kauno plukdyti žmones į Nidą ar net į Klaipėdą neatsisako ir Trakuose įregistruota UAB „Nemuno linija”, dar pernai žadėjusi tai padaryti, tačiau nesugebėjusi. Pernykščiai ketinimai nebuvo įgyvendinti: nei „Raketos”, nei „Polesės” tipo laivai taip ir nepradėjo plaukti į Nidą. Kol kas nežinia, ar pavyks tai padaryti ir šiemet.
Tik ketinimų protokolas
Laikinai einantis Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriaus pareigas Mindaugas Šimkūnas „Vakarų ekspresui” sakė, jog kol kas su lenkais vyksta tik derybos. Vandens kelių direkcija su Lenkijos bendrove „Žegluga Gdanska” yra pasirašiusi tik ketinimų protokolą. Lenkai pareiškė norą dviem „Raketos” tipo laivais plukdyti keleivius Kuršių mariomis maršrutu Kaunas – Nida, nes jis jiems patraukliausias, o ar laivai plauks ir iki Klaipėdos, pasak M. Šimkūno, lenkai dar dvejoja. Vidaus vandens kelių direkcija savo ruožtu turėtų sukurti būtiną infrastruktūrą, garantuoti techninį aprūpinimą.
Šiuo metu lenkai rengia verslo planą, analizuoja galimus keleivių ir su jais susijusių pinigų srautus, kaštus, išlaidas. Kol kas jokios konkrečios sutarties dar nėra pasirašyta. Pats keleivių pervežimo projektas būtų finansuojamas Lenkijos bendrovės lėšomis, jos priemonėmis įgyvendinamas, tad ir pelnas, jeigu toks būtų, žinoma, atitektų jai.
„Žegluga Gdanska” yra gana didelė bendrovė, užsiimanti keleivių plukdymu vidaus vandenimis tiek pačioje Lenkijoje, tiek organizuojanti reisus į Kaliningrado sritį, dirbanti ir Centrinėje Amerikoje, ir Afrikoje, ir kt. Tai rimta kompanija, turinti gana didelę darbo šioje srityje patirtį.
Paklaustas, ar šiemet bus spėta Kaune ir Nidoje sutvarkyti prieplaukas, kad galėtų plaukti lenkiškosios „raketos”, M. Šimkūnas atsakė, jog tos prieplaukos nėra tokios būklės, kad laivai visiškai negalėtų būti prie jų švartuojami. Minimalius poreikius jos tenkina, tačiau jų infrastruktūra nėra tokia moderni, prie kokios yra pripratę Lenkijos ir kitų Europos šalių vandens turizmo paslaugų naudotojai. „Techniniu požiūriu mes bet kada galime priimti laivą, saugiai išlaipinti keleivius”, – sakė Vidaus vandens kelių direkcijos atstovas.
M. Šimkūno teigimu, Vandens kelių direkcija deda visas pastangas, kad „raketos” plauktų dar šiemet, tačiau tvirtinti, kad tikrai taip ir bus, negali.
Nėra degalinės
Lietuva lenkams, pasak M. Šimkūno, gali būti nepatraukli tuo, kad jos vidaus vandens prieplaukų ir uostų infrastruktūra yra prastos būklės, kitaip sakant, yra pasenusi. Tokia ji ir Nidoje, ir Kaune, ir tarpiniuose uosteliuose, kuriuose nėra kur pasipildyti kuro atsargų.
Vidaus vandens keliai Lietuvoje dar neturi nė vienos degalinės. Šią vasarą tik planuojama Nidoje pradėti statyti tokią degalinę, kuri bus baigta kitais metais, tad tikimasi, jog 2007-aisiais situacija ims gerėti.
Infrastruktūros reikalai
Visą vidaus vandenų prieplaukų infrastruktūrą pagal Lietuvos Vyriausybės užduotis turi sutvarkyti Vidaus vandens kelių direkcija. Iki 2012 metų numatoma apskritai kompleksiškai sutvarkyti visą atkarpą nuo Kauno iki pat Klaipėdos. Bus didinamas gylis, kuriama prieplaukų infrastruktūra, pasirūpinta naktine navigacija ir t. t. Visam šiam dideliam projektui įgyvendinti prireiks apie 100 mln. Lt. Tai numatyta ilgalaikėje transporto strategijoje, kurią patvirtino Lietuvos Vyriausybė.
„Jeigu pavyks gauti pinigų iš Europos Sąjungos (ES), tai infrastruktūros srityje viskas pasikeis kardinaliai”,- žadėjo M. Šimkūnas.
Kodėl „nuplaukė” Nidos pinigai?
Dar šiemet ketinama pradėti Kauno ir Uostadvario keleivinių prieplaukų rekonstrukcijas. Valstybės įmonei Transporto investicijų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos pateikta Vidaus vandens kelių direkcijos paraiška dėl šio projekto finansavimo iš ES fondų jau įvertinta teigiamai. Projektui, kurio metu bus sutvarkyta Kauno keleivinė prieplauka, iš kurios ir anksčiau plaukdavo „raketos”, ir atlikta Uostadvario vidaus vandenų uosto rekonstrukcija, numatyta 10 mln. Lt.
Beje, dalis tų pinigų turėjo būti skirti Nidos prieplaukos rekonstrukcijai. Tačiau kadangi nebuvo tam tikrų teritorijų planavimo dokumentų dėl Neringos miesto problemų, šios investicijos negalėjo būti panaudotos Nidai. Mat norint gauti finansavimą iš ES būtina sąlyga – turėti dokumentus, patvirtinančius teisę į žemę, kurioje bus įgyvendinamas projektas. Todėl Susisiekimo ministerija nusprendė, kad iš pradžių reikia investuoti ten, kur jau sutvarkyti visi žemės dokumentai, o kol bus įgyvendinamas projektas Kaune ir Uostadvaryje, Neringos miestas susitvarkys savo dokumentus. Tuomet, pasak A. Šimkūno, bus teikiama paraiška dėl Nidos ir Juodkrantės prieplaukų rekonstrukcijos.
Direkcijos idėja
Pasiteiravus, kodėl Vidaus vandens kelių direkcija šiemet nebebendradarbiauja su UAB „Nemuno linija”, M. Šimkūnas atsakė, jog pernai su šia bendrove direkcija buvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, kuria bendrovė buvo įsipareigojusi plukdyti keleivius maršrutu Kaunas – Nida, tačiau ji sutarties nesilaikė ir pernai keleivių nevežė.
„Galbūt „Nemuno linija” pervertino savo jėgas, neapskaičiavo laivų nusidėvėjimo lygio, laiko, kurio reikia keleiviniam laivui normaliai suremontuoti. Galimas daiktas, jos darbuotojams pritrūko patirties, nes tiek savininkai, tiek bendrovės vadovai anksčiau, prieš įkurdami tokią bendrovę, su laivyba mažai ką bendro teturėjo. Nemanau, kad sutartis neįvykdyta iš piktos valios”,- sakė M. Šimkūnas.
Beje, idėja atgaivinti laivybos maršrutus iš Kauno į Nidą vis dėlto priklauso Vidaus vandens kelių direkcijai. 2004 metais ji pati bandė plukdyti keleivius „Zaria” tipo laivu „Deima” ir įrodė, kad tai galima daryti. Pagrindinė priežastis, dėl kurios Vandens kelių direkcija tuo nebeužsiima, – kelių priežiūrą atliekančios įmonės laivynas tam nėra pritaikytas. „Deima” iki Nidos plaukė beveik 7 val., t. y. per lėtas laivas, be to, jis neturi atviro denio.
„Keleivių plukdymas – verslininkų reikalas, mūsų užduotis – sukurti tam deramą infrastruktūrą ir ją prižiūrėti, kad būtų reikiamos būklės. Užtat ėmėmės iniciatyvos idėjos įgyvendinimą perduoti privačiam sektoriui. Iš pradžių „Nemuno linijai”, jai nepavyko, dabar – Lenkijos bendrovei. Mes kiek galėdami, t. y. kiek mums leidžia mūsų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, prisidedame prie idėjos įgyvendinimo, nes esame suinteresuoti, kad tokia laivyba vyktų”,- „Vakarų ekspresui” sakė M. Šimkūnas.
Lieka užsakomieji reisai?
UAB „Nemuno linija” direktorius Alfredas Eitutis „Vakarų ekspresui” sakė, jog ir šiemet ruošia savo laivus plaukiojimui. Dar reikia sutvarkyti dokumentus, viską išbandyti ir gauti leidimą plukdyti keleivius.
Pasak jo, dėl laivų maršruto šiemet dar nėra galutinai apsispręsta. Kadangi Vidaus vandens kelių direkcija ketina bendradarbiauti su lenkais, kurie organizuos reguliarius reisus, galimas daiktas, „Nemuno linija” vykdys tik užsakomuosius reisus.
Šiuo metu baigiami remontuoti du „Nemuno linijos” laivai – „Raketos” tipo „Aistė” ir „Polesės” tipo „Kristė”, kurie praėjusią savaitę dar nebuvo nuleisti į vandenį. Abu jie turi povandeninius sparnus, abu greitaeigiai – per valandą nuplaukia apie 70 km. Abu jie turėtų iš Kauno plaukti į Nidą. Paklaustas, ar jie plukdytų ir į Klaipėdą, jeigu būtų toks užsakymas, A. Eitutis atsakė, jog bendrovės laivai gali plaukti ir iki Klaipėdos.