Dujų verslas ir plaukų dažymas

Žiniasklaidos teigimu, G.Šrioderis pasiekė teisinę, bet ne moralinę pergalę

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis galutinai užčiaupė burną vienam savo aršiausių kritikų, kai užvakar laimėjo bylą prieš Laisvųjų demokratų partijos (LDP) pirmininką Gvidą Vestervelę.

LDP lyderiui uždrausta kartoti, anot teismo, „nepagrįstą kritiką” dėl buvusio kanclerio darbo koncerno „Gazprom” vadovaujamame konsorciume. Britų BBC nurodo, kad „G.Šrioderis pasiekė teisinę, bet ne moralinę pergalę”.

Žiniasklaida prisiminė atvejį, kai 2002 metais G.Šrioderis pasiekė, kad teismas vienai naujienų agentūrai uždraustų skelbti spėliones, jog Vokietijos vyriausybės vadovas dažosi plaukus.

Draudžiamas teiginys

Hamburgo teismas užvakar nusprendė, kad G.Vestervelė neturi teisės skelbti tokio teiginio: „Būdamas kancleriu, G.Šrioderis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom” sudarė sutartį dėl naujo dujotiekio tiesimo, o pasitraukęs iš vyriausybės vadovo posto iš karto pradėjo dirbti koncerne „Gazprom”. Dalis šio teiginio aiškiai netiksli, nes susitarimą dėl naujo dujotiekio tiesimo Baltijos dugnu pasirašė ne dviejų šalių vyriausybių vadovai, o verslininkai.

G.Šrioderio advokatai prikibo prie vienos G.Vestervelės citatų: „Žinoma, aš džiaugiuosi kiekvienu pono Šrioderio uždirbtu rubliu; jis, būdamas kancleriu, pasiekė, kad „Gazprom” gautų kontraktą, ir po kelių savaičių atsistatydinęs, gavo pareigas būtent šio koncerno kontroliuojamame konsorciume”.

Tačiau, skandalui įsibėgėjant, paaiškėjo, kad G.Šrioderio vyriausybė garantavo naujo dujotiekio tiesimo finansavimą. Šią aplinkybę Hamburgo teismas ignoravo.

Dar praėjusį mėnesį priimtas pirmasis teismo sprendimas leido G.Šrioderiui užčiaupti burną G.Vestervelei, tačiau šis apskundė teismo sprendimą teigdamas, kad jis varžo jo teisę reikšti savo nuomonę.

Hamburgo teismas atmetė LDP lyderio apeliaciją, todėl jeigu jis toliau kartos kaltinimus G.Šrioderiui, jam gali grėsti iki 250 tūkst. eurų bauda. Lyg tyčia, būtent tokią algą buvusiam kancleriui kasmet mokės konsorciumas.

Tai Vokietijoje žino visi

G.Šrioderio bylinėjimuisi tarptautinė žiniasklaida skyrė išsamias publikacijas, kuriose svarstomi ne tiek teisiniai, kiek moraliniai skandalo aspektai. „Siaubinga, bet nė kiek nenuostabu, kad ponas Šrioderis tikrai mano, jog teismo rankomis jis gali užgniaužti skandalą dėl savo nederamo elgesio. Kai 2002 metais jis pasiekė, kad teismas vienai naujienų agentūrai uždraudė skelbti spėliones, jog vyriausybės vadovas dažosi plaukus, jis pasiekė tik tai, jog dabar Vokietijoje visi tiki, kad G.Šrioderis plaukus tikrai dažosi.

Stebėtina ir liūdna yra tai, kad buvusiam kancleriui neatrodo, jog tikrai labai neetiška buvo susitarti su savo draugužiu Vladimiru Putinu tiesti naują dujotiekį, o paskui sutikti vadovauti šiam projektui”, – tokias kritikos eilutes skandalui paskyrė „New York Times”, primindamas, jog interviu laikraščiui „Handelsblatt” G.Šrioderis sakė: „Nematau, ką tokio netinkamo padariau, kai sutikau būti konsorciumo vadovu”.

Didžiausias „Volkswagen” draugas

Kritišką publikaciją buvusio kanclerio skandalui paskyrė britų „Financial Times”. Laikraštis primena skaitytojams, kad „Šrioderio politinei karjerai šešėlį ir anksčiau metė daugybė asmeniškai naudingų ryšių su verslo pasauliu”, ir kad „tokie ryšiai su koncernu „Volkswagen” jam davė autokanclerio pravardę”.

„Kancleris manė, kad tai, kas yra gerai „Volkswagen”, gerai ir Vokietijai. Bet jis buvo neteisus. Nors ir būdamas didžiausiu verslo draugu, jis vadovavo vyriausybei, kurios veikla ekonomikoje buvo pati nesėkmingiausia pokario laikų Vokietijoje, – rašo britų laikraštis ir daro tokią išvadą: – Pastarojo skandalo esmė yra tokia: tai, kas gerai koncernui „Gazprom” ir jo partneriams vokiečiams, nebūtinai atitinka Vokietijos interesus. Ir jeigu ponas Šrioderis nori išsaugoti paskutinius savo įvaizdžio likučius, jis turi nedelsdamas atsistatydinti iš posto konsorciume”.

A.Merkel pozicija – santūri

„Financial Times” kartu pastebi, kad oficialusis Berlynas šiame skandale užima neutralią poziciją. Kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ji nemano, jog jos pirmtakas padarė „kokių nors pažeidimų”. Kartu ji mūru neužstojo G.Šrioderio, kritikuojamo už darbą „Gazprom” kontroliuojamame konsorciume.

„Nors daug valdančiosios koalicijos veikėjų labai užsirūstinę dėl G.Šrioderio elgesio, vyriausybė dujotiekio tiesimą Baltijos dugnu traktuoja kaip strateginį projektą. Berlynas vengia viešų pareiškimų, baimindamasis, kad tai gali padidinti įtampą santykiuose su Maskva”, – rašo laikraštis.

Vokietija iš Rusijos gauna trečdalį jai reikalingos naftos ir 40 proc. dujų. Ekspertai mano, kad pastarasis skaičius 2020 metais padidės iki 70 proc.

Kai kurie Vokietijos politikai tvirtina, kad tokia priklausomybė nuo Rusijos gali būti labai rizikinga. Tačiau vyriausybė tikina neturinti kitos išeities.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.