Klaipėdos miesto tarybos neryžtingumas nustatant teritorijas, kuriose užsakomaisiais reisais važinėjantiems mikroautobusų vairuotojams būtų draudžiama rinkti keleivių grupes, siutina autobusų stoties valdytojus.
Žinia, kovo 30-ąją posėdžiavę miesto politikai atidėjo šio klausimo svarstymą mėnesiui, motyvuodami pateikto sprendimo projekto trūkumais.
Tačiau stoties operatoriaus – UAB Klaipėdos autobusų parko (KlAP) – vadovės Jelizavetos Daugininkienės, beje, taip pat miesto Tarybos narės, įsitikinimu, priežastys, lėmusios politikų neryžtingumą, esančios kur kas žemiškesnės.
Už jų, KlAP direktorės nuomone, slypi nedidelės grupelės nelegaliai dirbančių vežėjų žūtbūtinės pastangos visais įmanomais būdais atitolinti jiems nepalankų sprendimą ir bent kurį laiką išlaikyti garantuotas pajamas.
Pasirinko ilgesnį kelią
Prielaidos uždrausti privačių vežėjų veiklą šalia autobusų stoties atsirado Seimui 2005 metų gruodį priėmus Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymą. Jame aiškiai įvardijama: „Draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos”.
Vilnius ir Panevėžys tokias teritorijas jau patvirtino. Tai šiuose miestuose buvo padaryta savivaldybių administracijų direktoriams pasirašius atitinkamus potvarkius. „Vakarų ekspreso” duomenimis, tokiu pačiu keliu eina ir Kaunas.
Klaipėdoje apsispręsta kitaip – sprendimo projektą dėl teritorijų, kuriose privačių vežėjų veikla būtų uždrausta, nustatymo nutarta teikti miesto Tarybai.
Tiesa, sužinoję, kaip šį klausimą išsprendė kiti didieji šalies miestai, klaipėdiečiai buvo nutarę irgi pasekti jų pavyzdžiu ir procedūrą sutrumpinti. Kodėl tokio sumanymo buvo atsisakyta, „Vakarų ekspresui” niekas taip ir nepaaiškino. Jei tikėtume Savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininku Benediktu Petrausku, kitaip ir būti negalėję. Pasak jo, priimti tokį sprendimą esanti miesto Tarybos prerogatyva.
Teritorija sumažėjo
Pasak sprendimo projektą rengusios Klaipėdos savivaldybės administracijos Transporto tarnybos vedėjo Sauliaus Gudavičiaus, rengiant sprendimo projektą pirmiausia teirautasi autobuso stoties šeimininko – KlAP – vadovybės nuomonės. Pastaroji pasiūlė užsakomaisiais reisais važinėjantiems vežėjams neleisti keleivių rinkti ne tik autobusų stoties teritorijoje, bet ir Butkų Juzės, Priestočio, S. Nėries, S. Daukanto, Sodų, Vilties, Trilapio gatvėse ir pavadinimo neturinčioje gatvelėje, einančioje nuo Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto autobusų stoties link.
Vėliau, sprendimo projektą tikslinant, teritorija sumažėjo beveik perpus. Miesto Tarybai pateiktame galutiname variante buvo siūloma privačių vežėjų veiklą uždrausti pačios stoties valdose bei, palyginti su pirminiu sprendimo projektu, nedidelėje teritorijoje tarp Priestočio, S. Nėries ir Butkų Juzės gatvių, įskaitant ir pačias gatves.
Apkaltino projekto rengėjus
Nepaisant to, kad projektas ištisus tris mėnesius buvo dailinamas Miesto ūkio komitete ir gavo jo narių palaimimą, būtent šio komiteto narys Artūras Šulcas pirmasis pasisakė už tai, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu būtų atidėtas.
Miesto ūkio komiteto pirmininkas B. Petrauskas „Vakarų ekspresui” teigė, kad politikų apsisprendimą neskubėti lėmė diskusijų metu išryškėję nemažai ginčytinų pozicijų. Pasak B. Petrausko, iš Tarybai pateikto sprendimo projekto nesą iki galo aišku, kokia yra autobusų stoties teritorija, o to nežinant, esą neįmanoma tiksliai nustatyti, kurias teritorijas galima laikyti besiribojančiomis su ja, o kurių – ne. Taip pat politikai pageidavo pamatyti sutartį, vadovaujantis kuria privatiems vežėjams 2000 metais buvo išnuomota trijų vietų autobusų stoties kaimynystėje esanti aikštelė. Į ją smulkieji vežėjai teigia investavę per 20 tūkst. litų.
Paklaustas, kodėl visa tai nebuvo išsiaiškinta dar iki Tarybos posėdžio, B. Petrauskas metė akmenį į Savivaldybės administracijos daržą – dėl visko esą kalti nekvalifikuotai sprendimo projektą parengę bei laiku politikams išsamios informacijos nepateikę atitinkamų tarnybų specialistai.
Antra vertus, sakė B. Petrauskas, mėnuo kitas nieko nepakeis. Sprendimas vis tiek būsiąs priimtas, ir toks, kad vėliau dėl jo nekilsią jokių ginčų.
B. Petrauskui antrino ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Miesto Tarybai pateiktą sprendimo projektą ji įvertino kaip labai paviršutinišką. Pasak Vyriausybės atstovės, miesto Tarybai apsisprendus jam pritarti, tarp Savivaldybės ir smulkiųjų vežėjų neišvengiamai būtų kilę teisminiai ginčai, o jos pareiga kaip tik ir esanti padėti miesto politikams to išvengti.
Esmė – pinigai
Visiškai kitaip situaciją įvertino aistrų sūkurin jau nebe pirmą kartą patenkančios autobusų stoties operatoriaus – KlAP – vadovė J. Daugininkienė.
Pasak direktorės, tai, kas dabar vyksta, yra daroma specialiai, o tikslas esąs vienas – pasiekti, kad smulkiesiems vežėjams nepalankus sprendimas būtų priimtas kiek įmanoma vėliau. „Tai man tapo aišku dar vasario mėnesį, kai sprendimo projektą imta stumdyti po komitetus”, – sakė J. Daugininkienė.
Tuo tarpu, sakė KlAP vadovė, situacija yra visiškai paprasta – yra priimtas įstatymas ir jį privalu be jokių išlygų vykdyti.
Pasak J. Daugininkienė, toks uždarbiavimo būdas, kai einama lengviausiu keliu – prisiderinus prie reguliariųjų reisų stoties prieigose paprasčiausiai nuvilioti keleivius, – susiformavo daugiau nei prieš dešimtį metų, vadinamaisiais laukinio kapitalizmo laikais.
„Tokiais metodais dirbantiesiems tikrai nereikia jokių kitų aikštelių, nes juos visiškai tenkina esama padėtis. Net jei tokia aikštelė ir būtų skirta, keleivius medžiojantys vežėjai, užuot ja naudojęsi, ir toliau ieškotų būdų veikti stoties prieigose, – įsitikinusi J. Daugininkienė. – Gaila tik, kad atsiranda norinčiųjų jiems padėti. Kas tie žmonės ir kokia jiems iš to nauda, aš negaliu pasakyti, be to, tai ir ne mano reikalas.
Visi didieji Lietuvos miestai dirba taip, kaip priklauso, o pas mus atsirado nedidelė grupelė, kurios interesai kažkodėl pasidarė svarbesni nei kitų vežėjų interesai. Mes esam viso labo tik autobusų stoties operatorius ir pagrindinė mūsų priedermė – užtikrinti, kad Klaipėdos autobusų stotyje būtų dirbama civilizuotai, vadovaujantis įstatymais”.
J. Daugininkienė kategoriškai atmetė kaltinimus, esą priėmus tokį sprendimą būsią proteguojami KlAP interesai. „Iš Klaipėdos autobusų stoties kasdien išvyksta apie 200 reisinių autobusų ir tik 22 iš jų priklauso Klaipėdos autobusų parkui. KlAP yra viso labo stoties operatorius, kuris privalo užtikrinti, kad joje būtų dirbama civilizuotai, vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Dabar situacija tokia, kad Klaipėda, nevykdydama įstatymo, pažeidžia visų kitų šalies autobusų parkų bei privačių bendrovių interesus”, – piktinosi KlAP vadovė.
„Mane labai stebina Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje K. Vintilaitės pozicija. Juk ji jau sausį privalėjo pasakyti, kad yra toks įstatymas, ir jį privalu nedelsiant vykdyti, juo labiau kad tam nė nereikia Tarybos sprendimo – tą puikiausiai gali padaryti Savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas atitinkamą potvarkį”, – sakė J. Daugininkienė.
KlAP vadovė teigė nenustebsianti, jei ir balandį būtų atrastas koks nors pretekstas sprendimui atidėti, nes, kas be ko, kalbama apie labai didelius pinigus. Pasak J. Daugininkienės, prieš keletą metų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad visos šalies mastu per metus autobusų stotys dėl vadinamųjų nelegalų veiklos kasmet praranda apie 200 mln. litų, ir tai greičiausiai esanti tik ledkalnio viršūnėlė.