Pikulialapis baklažanas (Solanom sisymbrifolium ) iš Pietų Amerikos kilusi daržovė, panaši į pailgais lapais bulvę.
Ši daržovė – tikra keistuolė. Žiedai kaip bulvės – nuo melsvų iki baltų, o lapai ir stiebai padengti aštriais spygliais. Vaisiai – maži pomidoriukai, raudoni ir oranžiniai, vyšnios dydžio. Jų skonis kaip erškėtuogių. Šis nelepus augalas labai dekoratyvus, duodantis derlių. Vyšnios skonio neprinokę vaisiai valgomi. Nokdami keičia spalvą – nuo žalios, oranžinės iki raudonos ir oranžinės. Vaisiai susitelkę į šakelę, ant kurios būna iki 8 vaisių.
Augalas nebijo šalnų, todėl galima į lauką sodinti kartu su kopūstais. Pikulialapis baklažanas nuo šalčio tik pakeičia spalvą – pamėlsta, tačiau nenukenčia. Tik šaltą rytą gali pažeisti saulės spinduliai, jei lapeliai būtų rasoti. Tačiau ir tokiu atveju lapeliai liks gyvi, tik nebus tokie dekoratyvūs.
Pikulialapis baklažanas sėjamas anksti pavasarį, kartu su paprikomis. Prižiūrimas kaip pomidorai – iškarpomi pažastiniai ūgliai (didesnius galima panaudoti dauginimui, įsmeigiant į žemę ar smėlį, pamerkiant į vandenį). Kadangi augalas priklauso bulvinių šeimai, jį labai mėgsta kolorado vabalai. Juos galima sunaikinti, nupurškus augalus cheminėmis priemonėmis prieš minėtą kenkėją. Visa tai reiktų atlikti iki žydėjimo, kad nenukentėtų dekoratyvumas.
Augalas ne tik gražiai žydės, bet ir megs vaisius, jei į kiekvieną daigui skirti duobutę įbersime saują pelenų arba įpilsime kompleksinių mineralinių trąšų su mikroelementais (pavyzdžiui, „Kemira”), pridėsime dolomitmilčių. Žemė turi būt derlinga, laidi, nes augalas masyvus. Geriau sodinti toliau nuo tako, kadangi spygliuotos augalo šakos kibs už mūsų drabužių. Teisingai prižiūrint, nuo kiekvieno krūmo galima surinkti po 2 – 3 kg vaisių. Dabar tinkamas laikas sėti šią retą daržovę.