Nevyriausybinės organizacijos ragina nustatyti aiškius ES paramos teikimo prioritetus ir neslėpti informacijos nuo visuomenės

Šiandien Prezidentūroje vykstančioje konferencijoje „Kaip ir kam bus panaudota Europos Sąjungos parama 2007-2013 m.” nevyriausybinės organizacijos siūlo teisės aktuose numatyti aiškius ES paramos skirstymo prioritetus, tikslus ir planuojamus rezultatus, leisti socialiniams partneriams dalyvauti projektų atrankoje, viešinti paramos skirstymo procedūras ir visą informaciją, susijusią su paramos teikimu.
Pristatydamas konferenciją, kurioje nevyriausybinių organizacijų bei už ES paramos skirstymą atsakingų institucijų atstovai diskutavo apie paramos skirstymo skaidrumą bei efektyvumą, „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius darė prielaidą, kad informacijos apie ES struktūrinių fondų paramą stoka gali turėti įtakos žmonių nuomonei, jog ES parama paskirstoma neskaidriai. Pavyzdžiui, 2006 m. kovo mėnesį vykusios apklausos rezultatais, ketvirtadalis (apie 25%) visų respondentų teigė, kad jiems pakanka arba greičiau pakanka informacijos apie ES paramą. Penktadalis (20%) manė, kad parama skirstoma skaidriai ar greičiau skaidriai. Tuo tarpu pernai liepos mėnesio apklausos duomenimis, tik 16% žmonių sakė, kad jiems pakanka ir greičiau pakanka informacijos apie ES paramą, ir tik 11% manė, kad parama skirstoma skaidriai arba greičiau skaidriai.
„Kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis tirdami paramos skirstymo mechanizmus, susidarėme įspūdį, jog dalis politinio elito, nedidelė, bet svarbi grupė už ES paramos administravimą atsakingų pareigūnų, dalis ES paramos siekiančių lobistų bei nesąžiningų projektų rengėjų nenori, kad visuomenė žinotų viską apie ES paramą, – 2007-2013 m. ES paramos skirstymo principus komentavo R.Juozapavičius. – Todėl nevyriausybinės organizacijos, aiškiai įvardindamos problemą, siūlo ES valstybių patirtimi paremtus būdus paramos skirstymo skaidrumui ir efektyvumui užtikrinti – juk kalbama apie daugiau nei 20 mlrd. Lt struktūrinės paramos”.
Pasak Prezidento patarėjo Ramūno Vilpišausko, labai svarbu, jog Lietuvą pasieksianti parama būtų skirstoma skaidriai ir nešališkai. „Lygiai taip pat svarbu, kad valstybės institucijos nustatytų aiškius paramos prioritetus, numatytų rezultatus ir jų sistemingai siektų, – komentavo nevyriausybinių organizacijų iniciatyvą R.Vilpišauskas. – ES paramos tikslingumas ir skirstymo skaidrumas turėtų tapti svarbiausiais prioritetais įgyvendinant 2007-2013 m. ES paramos Lietuvai programą”. Prezidento patarėjas pažymėjo, jog visuomenės domėjimasis valstybėje vykstančiais procesais yra ypač sveikintinas: „Už ES paramos skirstymą atsakingos institucijos privalo suteikti potencialiems paramos gavėjams visą įmanomą informaciją ir turėtų neignoruoti visuomenės poreikio tiksliai ir skaidriai informacijai”.
Nevyriausybinės organizacijos siūlo teisės aktuose aiškiai įvardinti ES paramos panaudojimo prioritetus, tikslus ir planuojamus pasiekti rezultatus bei kriterijus, kuriais remiantis vėliau būtų galima palyginti užsibrėžtų tikslų atitikimą faktiniams rezultatams. Rekomenduojama, kad Žinių visuomenės veiksmų programai priklausančios intervencinės sritys, pvz., Kaimo diversifikavimo ar Švietimo institucijų, taptų prioritetinėmis, o švietimo ir mokslo infrastruktūros plėtrai būtų skirta ne mažiau kaip 10 proc.
Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos atstovas Linas Vainius, jog į ES paramos skirstymo procesus turėtų būti įtraukti socialiniai partneriai – taip būtų išspręstas paramos procedūrų skaidrumo ir nešališkumo trūkumas. Nevyriausybinės organizacijos taip pat siūlo nustatyti aiškią skundų teikimo ir nagrinėjimo tvarką, o paramą skirstančios institucijos turėtų aktyviai bendradarbiauti su pareiškėjais. „Įtraukdama socialinius partnerius į ES paramos skirstymą, valdžia galbūt sulauktų mažiau kaltinimų korupcija ir piktnaudžiavimu”, – teigė L. Vainius.
Pasak TILS direktoriaus R.Juozapavičiaus, labai svarbu, kad šalia struktūrinių pakeitimų visuomenei būtų teikiama išsami informacija apie projektų atranką ir vertinimą, nesislepiant už konfidencialumo uždangos: „Dauguma apklaustųjų mano, jog didžiausios galimybės korupcijai yra vertinant ir skelbiant laimėtoją. Ar gausime kada pasiskaityti atrankos komitetų stenogramas? Jau nekalbu apie tai, jog visuomenė nežino, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis vertina visiems mums skiriamų lėšų dalybas”, – sakė R. Juozapavičius.