Bet kuriuo metų laiku net lengvi kvėpavimo takų virusai, kiti negalavimai gali sužlugdyti profesinę karjerą. Dėl gerklų ligų, balso klosčių pervargimo ir nervų sistemos pažeidimų balsas gali ir visai išnykti.
Pakalbinome klaipėdiečius, kokiomis liaudiškomis priemonėmis jie gaivina unikalų savo darbo įrankį – balsą, kai užkimsta. O Klaipėdos apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoją otolaringologę Ramutę Gasiūnienę paprašėme papasakoti, kokiu gydymu ji sugrąžina tą Dievo dovaną. Juk gydytojos įskaitoje – apie 12 000 pacientų: muzikų, aktorių, mokytojų, oratorių, žurnalistų…
Brendis, medus ir ledas
Dramos teatro aktorius K. Žvinklys įsitikinęs: kuo daugiau saugaisi, tuo daugiau užkimsti. Jis grūdinasi, su šuneliu vaikščiodamas po mišką bet kokiu oru. Kad gerklė neišdžiūtų, vykstant spektakliui, užkulisiuose visada garuoja arbata su miško medumi. „Turguje perku tokius kaip želė cukruotus saldainiukus su imbieru, – sako jis. – Kai užkimstu prieš pat spektaklį, verdu bulves su lupenomis ir kvėpuoju jų garais, o kai visai prastai – mosteliu 20 gramų brendžio. Jei ir tai nepadeda, skubu pas gydytoją Gasiūnienę”.
„Tai yra grynai psichologinis dalykas: oi, man skauda galvą, oi, aš tuoj užkimsiu! Saugok savo nervus ir psichiką, ir joks skersvėjis nepavers tavęs gulbe nebyle”, – šypsojosi Muzikinio teatro solistė Valerija Balsytė.
„Mes visi vartojame įvairius aerozolius su bičių pikiu arba gydomės liaudiškais žolelių receptais, – sakė dainininkė Rasa Ulteravičiūtė. – Prieš koncertą balso stygas karštas pienas su medumi arba šokoladas tik suerzintų, nors šiek tiek citrinos yra gerai. Aš, pavyzdžiui, kojas pakaitinu su druska ir ne tik žiemą miegu su vilnonėm kojinėm bei šaliku”.
„Esu matęs, kad mūsų solistas Janutas ir italas Pavarotis spektaklio metu ryja ledus gabalais – nuo per didelio krūvio pervargusiam balsui šis šokas suteikia superefektą. Aš tokias kraštutines priemones išbandžiau, kai dingo balsas ir nebebuvo kur trauktis”, – sakė solistas Artūras Kozlovskis. Šiaip solistas turi degtine užsipylęs ežiuolės ir rytais geria po šaukštą „ant tuščio skrandžio”.
Vien antibiotikai nepadės
Gydytoja foniatrė R. Gasiūnienė įsitikinusi, jog tam, kad atgautum prarėkautą, prarūkytą ar kitų veiksnių pažeistą balsą, nėra vienos stebuklingos priemonės ir gydymas gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių mėnesių.
„Tai yra tik prietaras, kad gerklei padės skalavimas gazuotu vandeniu, kava su brendžiu, alus su kiaušinio tryniu ar strichnino tabletės. Vaistai, kurių sudėtyje yra paracetamolio, arba pseudoefedrinas sausina gleivinę, sutraukia kraujagysles. Tad tirpius miltelius nuo peršalimo tinka gerti tik prieš nakties miegą”, – sako otolaringologė.
Gydydama savo pacientą, gydytoja kartais bendradarbiauja ir su gastroenterologais, neurologais, ir su psichoterapeutais. Staiga tapus nebyliu, vien antibiotikai neišgydys. Tenka taikyti adatų, manualinę, lazerinę terapiją, refleksoterapijas, gerklę grūdinti šalčiu.
„Kaip po insulto, taip ir po mikrochirurginės operacijos balsui reikia reabilituotis: injekcijos, inhaliacijos, fonologopediniai pratimai, fizioterapinės procedūros, vaistai”, – vardija R. Gasiūnienė, kartais savo terapijai pasitelkianti ir… klavesiną. Bet kur kas dažniau ji taiko akupunktūrą.
Kas „atima” balsą?
„Balso grožis priklauso net nuo dantų skaičiaus ir kreivumo. Yra septyni balso tipai: bosas, baritonas, tenoras, mecosopranas, sopranas, altas ir diskantas”, – vardija gydytoja, pati ilgus metus dainavusi chore ir gydžiusi ne vieną tarptautinį pripažinimą pelniusį šalies solistą. – Liūdnai baigiasi, kai baritonas pramogauja, mėgdžiodamas tenoro arijas. Netenkama balso visam gyvenimui, kai žmogus užsispiria laikyti dainavimo egzaminą, „išsiderinus” bent vienai stygai.
Balsą pagadina mažieji choristai, netausojantys balso jam mutuojant. „Pastebėjote, kiek mokytojų serga chronišku balso stygų uždegimu?” – klausė gydytoja foniatrė.
„Balso profesionalų” gyvybiškai svarbios funkcijos sutrinka ir dėl klimakso, gerklės uždegimų, alkoholizmo, rūkymo, sergant sifiliu, tuberkulioze, turint piktybinį auglį, dėl žalingo įpročio kalbėti „gyvuliniu balsu”, pseudostygomis. Balsui gali pakenkti ir paburkusi nosiaryklės gleivinė, sloga.
Apie driežus ir eunuchus
Gydytoja juokiasi, kai pacientai pasakoja girdėję, jog nutrūkusios balso stygos atauga… kaip driežo uodega. Jos nei nutrūksta, nei atauga, tik susidaro nuospaudos – mazgeliai. Balso stygos visai nepanašios į muzikos instrumentų stygas. Tai tarsi kvėpavimo takuose įstatyta dviejų dalių pertvara, kuriai prasiskleidus susidaro trikampio formos plyšys. Ką tik gimusio kūdikio riksmas parodo, kad jo balso stygos funkcionuoja, o visiškai jos susiformuoja tik apie 40-uosius metus. Subrendus žmogaus lytinėms liaukoms, prasideda balso mutacija (keitimasis). Todėl XVII amžiuje, siekiant išsaugoti nuostabiausius pasaulio vokalus, jaunuoliai buvo kastruojami. Na, o balso labirintus – gerklas pirmasis nupiešė Leonardas da Vinčis. Neatsitiktinai: renesanso epochoje universitetų rektoriai, aktoriai, advokatai bei operos dainininkai susirūpino savo balsu. Tuomet ir atsirado foniatrija – mokslas apie balso organų gydymą.