Pilietinės visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” 2006 m. kovo 10-13 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.
Ji rodo, kad lietuviams ir toliau trūksta informacijos apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimą. Net 42 nuošimčiai respondentų teigia, kad jiems nepakanka ir greičiau nepakanka informacijos apie ES paramą. Ketvirtadalis visų apklaustųjų sakosi šiuo klausimu iš viso nesidomintys.
Tyrimu, kuriame buvo apklausta per 1000 žmonių, Pilietinės visuomenės institutas siekė išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į ES struktūrinę paramą. Panašios apklausos jau buvo atliktos 2005 m. gegužės ir liepos mėnesiais.
28 nuošimčiai Lietuvos gyventojų yra optimistiškai nusiteikę ir tikisi, kad Lietuvai įsisavinus ES paramą jų gyvenimo kokybė pagerės. Tačiau net 29 nuošimčiai mano, kad jų gyvenimo gerovė nepasikeis, o daugiau nei 10 nuošimčių – jog pablogės. Daugumą taip manančių sudaro įvairaus amžiaus ir išsimokslinimo žmonės, gyvenantys mažesniuose Lietuvos miestuose bei kaimuose.
Visuomenės nuomone, daugiausia ES paramos turėtų būti skiriama sveikatos apsaugai (64 proc. respondentų), darbo vietų kūrimui ir žmonių perkvalifikavimui (52 proc.), mokslui (46 proc.), kaimui ir žemės ūkiui (45 proc.), švietimui (40 proc.). Daug mažesnė žmonių dalis pasisako už lėšų skyrimą kelių tiesimui ir statyboms (12,5 proc.), verslo aplinkos gerinimui (12 proc.), aplinkosaugai (12 proc.), informacinių technologijų kūrimui (10 proc.), energetikai (8 proc.).
Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų mano, kad ES struktūrinių fondų parama skirstoma greičiau neskaidriai ir neskaidriai, o trečdalis šiuo klausimu neturi nuomonės. Anot Lietuvos gyventojų, ES paramos paskirstymo neskaidrumą įtakoja korumpuoti, nesąžiningi ir savanaudžiai skirstytojai bei informacijos trūkumas. Paskirstymo skaidrumu neabejoja (teigia, kad skirstoma skaidriai) tik 3 proc., o kad parama skirstoma greičiau skaidriai mano 16 proc. visų apklaustųjų.
37 proc. apklaustųjų mano, jog ES struktūrinių fondų parama yra skirstoma greičiau neefektyviai ir neefektyviai pirmiausia dėl skirstytojų korumpuotumo ir savanaudiškumo, informacijos trūkumo bei neteisybės skirstant lėšas. Net 43 proc. neturi nuomonės dėl ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo efektyvumo.
Apie trečdalį visų Lietuvos gyventojų apskritai nesidomi ES struktūrinių fondų parama ir netiki, kad ji gali įtakoti žmonių gyvenimo kokybę. Kita dalis gyventojų, kuri pesimistiškai vertina situaciją bei mano, kad struktūrinių fondų lėšos yra skirstomos neskaidriai ir neefektyviai, pasigenda tvarkos struktūrinius fondus skirstančiose institucijose bei nepasitiki skirstytojais.
Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie ES struktūrinių fondų paramą, Lietuvos žmonių nuomone, yra televizija, nacionaliniai laikraščiai ir radijas, šiek tiek mažiau svarbūs regioniniai laikraščiai.