Buvusios sovietinės respublikos gyvena permainų nuotaikomis
Žinomas Rusijos politologas griežtai atmeta Kremliaus priekaištus Vakarams, kad jie buvusioje SSRS erdvėje planuoja ir finansuoja revoliucijas, tokias, kokios įvyko Gruzijoje ir Ukrainoje.
Stanislavas Belkovskis interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag” sakė, kad buvusių sovietinių respublikų žmonės nori esminių permainų, kurios neįmanomos nepašalinus iš valdžios sovietinės nomenklatūros atstovų.
„Kandidačių” sąrašas
Vis daugiau respublikų, anksčiau priklausiusių Sovietų Sąjungai, apima revoliucija arba bent užvaldo permainų troškimas. Pradžią padarė Gruzija, vėliau jos pavyzdžiu pasekė Ukraina.
Savotiška revoliucija galima laikyti tai, kad kursą Vakarų link pasirinko Moldova, kurioje valdžia nesikeitė. Prezidento Vladimiro Voronino vyriausybė laiku susigriebė, savo pagrindiniais užsienio politikos prioritetais pasirinkdama narystę Europos Sąjungoje ir NATO.
Kirgiziją sukrėtė „tulpių revoliucija”, tačiau kai kurie apžvalgininkai mano, kad ji savo svarbiausių tikslų dar nepasiekė. Dabar pasaulio dėmesio centre – Uzbekistanas, kurio valdovas Islamas Karimovas laikosi tik durtuvų pagalba.
Politologas S.Belkovskis, kurį „Welt am Sonntag” vadina „buvusiu Vladimiro Putino idėjų generatoriumi prezidento kovoje su oligarchais”, yra sudaręs sąrašą šalių, kurių žmonės labiausiai trokšta permainų. Tokioms valstybėms politologas priskiria pirmiausiai Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Armėniją.
S.Belkovskio nuomone, „revoliucinis virusas” apima pačią Rusiją, taip pat Azerbaidžaną. Politologo nuomone, stabiliausi režimai yra Baltarusijoje ir Turkmėnistane.
Mitingas žodžio laisvei ginti
Naujienų agentūrų pranešimai liudija, kad ten, kur dar valdo buvusi sovietinė nomenklatūra, žmonės, nepaisydami galimų represijų, vis aktyviai kovoja už savo teises.
Kazachstano opozicija šiomis dienomis Almatoje surengė mitingą reikalaudama spaudos laisvės. Kaip pranešė žiniasklaida, mitinge kalbėję opozicijos atstovai ir kai kurių žiniasklaidos priemonių vadovai akcentavo būtinybę vystyti nepriklausomą ir opozicinę spaudą, pažymėjo, kad alternatyvi valstybinei nuomonė padeda stiprinti demokratiją visuomenėje.
Priimtoje rezoliucijoje mitingo dalyviai reikalavo nutraukti spaudos persekiojimą už valdžios kritiką, aktyviai demaskuoti korupciją, pasisakė už žurnalistinius tyrimus, padedančius atskleisti negarbingus valdžios veiksmus.
Mitingą surengė visuomeninis komitetas žodžio laisvei ginti ir Kazachstano valdžios sprendimu likviduoto opozicijos laikraščio „Respublika” žurnalistai.
Reikalavo demokratinių rinkimų
Tuo tarpu Azerbaidžano opozicinių partijų atstovai Baku centre surengė demonstraciją, kurios metu ragino valdžią surengti laisvus rinkimus.
Nors policija sulaikė kelias dešimtis akcijos dalyvių, jos iniciatoriai žada ir toliau kovoti už savo teises.
Mirus prezidentui Heidarui Alijevui, jo postą perėmė sūnus Ilhamas, surengęs grynai formalius rinkimus. Dar tėvui gyvam esant, sūnus buvo paskirtas ministru pirmininku, ir tai iš anksto jam garantavo prezidento postą.
Opozicija griežtai kritikavo tai, kad sūnus užgrobė tėvo postą, nors formaliai Azerbaidžanas yra respublika, o ne monarcho valdoma šalis.
Kaltinimus atmeta
S.Belkovskis atmeta Kremliaus vertinimą, pagal kurį JAV ir Europos Sąjunga yra liaudies sukilimų dirigentės.
Politologo teigimu, „sukilimų priežastys yra vietinio pobūdžio”. Kastos, valdančios tas valstybes, užkerta kelią į valdžią kitoms jėgoms, o tai didina žmonių nepasitenkinimą politiniu elitu, sako jis. Anot politologo, tokios valstybės neturi ateities.
„Režimai, panašūs į tą, kuris egzistuoja Baltarusijoje, savo žmones nori apmulkinti, kai kalba apie tariamą stabilumą. Tačiau žmonės nori dinamiško vystymosi, kokį kaip tik ir suteikia taiki revoliucija”, – sako S.Belkovskis.
Ragina griebtis jėgos
„Kaip turime elgtis su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, kurios Rusijos atžvilgiu elgiasi nedraugiškai?” – tokį klausimą Kremliui artimas visuomenės nuomonės tyrimo institutas neseniai pateikė Rusijos žmonėms.
Ir štai rezultatai: kas trečias rusas pasisako už ekonominį spaudimą buvusioms SSRS respublikoms, o kas dešimtas ragina į jas nusiųsti kariuomenę.
„Praėjus net 15 metų po sovietų imperijos žlugimo, Rusiją, Sovietų Sąjungos pareigų ir teisių perėmėją, tebekamuoja fantomo skausmai”, – rašo „Welt am Sonntag”, komentuodamas minėtos apklausos rezultatus.
Prezidentas V.Putinas smarkiai nustebino apžvalgininkus ir politologus, kai pareiškė, kad „Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia geopolitinė XX amžiaus katastrofa, tarsi nebūtų bolševikų surengto spalio perversmo ar Antrojo pasaulinio karo, pastebi laikraštis.
Ieško patikimų partnerių Vakaruose
Kitas Vokietijos laikraštis – „Die Zeit” nurodo, kad buvusių sovietinių respublikų naujosios vadovybės ieško patikimų partnerių Vakaruose.
Praėjusiame dešimtmetyje Rusija praleido momentą, kai dar galėjo daryti įtaką kaimyninėse šalyse.
Bet ji pati tada turėjo daugybę problemų, o posovietinėse respublikose rėmė nuo seno viešpatavusias jėgas, susijusias su neokomunistais, rašo laikraštis ir tęsia mintį: „Nežinodama nuotaikų kaimyninėse respublikose, Maskva tik po „aksominių revoliucijų” pastebėjo, kad buvusios sovietinės respublikos keliolika metų vystėsi savarankiškai, neretai toldamos nuo Rusijos”.
Leonas Žalys