Buitinę ir informacinių technologijų techniką importuojančios bei ja prekiaujančios įmonės dar tik žvalgosi, kam patikėti pirkėjų pristatytą seną elektros įrangą.
Iki 2008 metų pabaigos Lietuva yra ES įsipareigojusi per metus surinkti ne mažiau kaip po 4 kg elektros ir elektroninės įrangos atliekų vienam gyventojui. Tačiau pernai rudenį vienam gyventojui vidutiniškai teko 0,2 kg perdirbtų buitinės technikos atliekų.
Vis dėlto seni įrenginiai randa vietos perdirbėjų smulkintuvuose. Štai pernai vasarą įsigaliojus naujoms taisyklėms, pagal kurias įrenginių pardavėjai pirkėjų atgabentą elektronikos laužą turi atiduoti atliekų perdirbėjui, pagerėjo prietaisų perdirbimo, utilizavimo ir kenksmingumo šalinimo darbai.
„Ledai pajudėjo, nes gamintojai ir importuotojai pajuto atsakomybę. Buitinės technikos pardavėjai ėmė registruotis, o mes sudarėme su jais daugiau sutarčių, – sako Elektroninių mašinų perdirbimo generalinis direktorius Almontas Kybartas. – Taigi dabar jie moka pinigus, o mes teikiame atliekų išvežimo ir perdirbimo paslaugą”.
Šiuo metu su bendrove jau bendradarbiauja 57 elektros prietaisais prekiaujančios įmonės, su dar tiek pat jų deramasi. Kybartas viliasi, kad šiemet įmonė perdirbs 4 tūkst. tonų susidėvėjusios buitinės technikos, o tai beveik septyniskart daugiau negu pernai. Apskritai Elektroninių mašinų perdirbimas pajėgia perdirbti iki 10 tūkst. tonų elektronikos atliekų per metus. Dar didesnį pajėgumą turinti Klaipėdos bendrovė „Kuusakoki” šiemet ketina perdirbti panašų kiekį susidėvėjusių įrenginių – apie 3 tūkst. tonų.
Kol kas atliekų nesurenkama pakankamai, mat didžiuma verslininkų dar nesiėmė taikyti naujos tvarkos.