Miesto Tarybos narys perka Kauno „Žalgirį”, Agnei Armoškaitei-Šemberienei peršasi „gelbėtojas”, o Edita Mildažytė laukiasi nuo ispano
Kauno miesto tarybos narys Gediminas Žemaitis nenorėjo nurodyti slaptų pirkėjų, tačiau prisipažino, kad jis perka Kauno „Žalgirio” krepšinio klubą.
Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės ir Maskvos CSKA komandos futbolininko Deivido Šembero žmonai – dainininkei ir televizijos laidos vedėjai Agnei Armoškaitei-Šemberienei pasipiršo „gelbėtojas” Gediminas Jaunius.
Vienos nakties nuotykis vasario mėnesį Edita Mildažytei nepasibaigė be pasekmių: žinoma laidos vedėja laukiasi nuo… ispano.
„Žalgiryje” žais tik lietuviai
Kauno miesto tarybos narys, buvęs Kelių policijos bosas Gediminas Žemaitis prisipažino, kad pasirengęs įsigyti didžiąją dalį Kauno „Žalgirio” klubo akcijų. Jau pasirašyti ketinimų protokolai, sutarta su „Žalgirio” savininku Arvydu Saboniu.
„Kodėl? Pastaruoju metu komandoje nėra tvarkos, tad nutariau pirkti „Žalgirio” akcijas. Intensyvios derybos vyko mėnesį. Žinau, kad buvo dar du pirkėjai. Tačiau mano ir norėjusių likti paslaptyje mano kolegų rėmėjų pasiūlyta pinigų suma kur kas solidesnė. Esame kauniečiai ir dideli „Žalgirio” komandos sirgaliai”.
Gediminas Žemaitis tikino, kad jau pasirašė pirmuosius ketinimų protokolus, tvirtai sutarė su Arvydu Saboniu.
„Artimiausi mūsų planai – atsisakyti legionierių, – tikino būsimasis, naujasis „Žalgirio” savininkas. – Kauno komandoje žais tik Lietuvos krepšininkai, kitą sezoną susigrąžinsime ne vieną lietuvį. Keli pirkiniai sukels tarsi bombos sprogimą. Taip, galbūt tame sąraše yra ir Arvydas Macijauskas, ir Šarūnas Jasikevičius, ir Darius Songaila. Naujasis komandos vyr.treneris Ainaras Bagatskis klubą treniruos tik iki sezono pabaigos. Naujasis komandos vyriausiasis treneris bus lietuvis”.
Daugiau subtilybių miesto Tarybos narys Gediminas Žemaitis neatskleidė: „Prisipažįstu, kad išeinu iš miesto Tarybos narių, o per tiesioginius mero rinkimus tapsiu meru”.
Už melagystę – tarnybinis papeikimas
Po rimtų dalykų apie „Žalgirio” pirkimą, prakalbus apie Balandžio 1-ąją, Gediminas Žemaitis prisipažino, kad kasmet per Juoko dieną turi savo tikslą: „Balandžio 1-ąją privalau apgauti bent 10 žmonių”.
Įspūdingiausia apgavystė? Ji G.Žemaičiui „kainavo”: tuomet Jonavos policijoje dirbęs vyras gavo net tarnybinį papeikimą.
„Jonavoje dirbo mėgstantis girtis pareigūnas, komjaunimo sekretorius, – pradėjo maždaug 20 metų senumo pasakojimą Gediminas. – Jis buvo jaunesnysis leitenantas. Balandžio 1-ąją aš teletaipu „atkaliau” ministerijos pranešimą. Neva už gerą darbą spec.komendantūroje prižiūrint kalinius ir aktyvią komjaunuolišką veiklą ministras jam suteikė leitenanto laipsnį”.
Apsidžiaugęs pareigūnas ir komjaunimo veikėjas pradėjo visiems girtis, tėčiui davė skubų nurodymą papjauti kiaulę, pakviesti draugus, gimines, bendradarbius į balių.
„Labai ačiū,viršininke, kad jūs padėjote man gauti aukštesnį laipsnį, – atėjęs pas viršininką sakė apgautasis. – Kviečiu jus į balių”.
Ir tik tuomet paaiškėjo Balandžio 1-osios pokštas. Bet kiaulė buvo papjauta, kilo nesusipratimų, organizuotas tarnybinis patikrinimas.
„Turėjau prisipažinti. Gavau tarnybinį papeikimą, – dabar juokėsi G.Žemaitis. – Iš pradžių žmogus pabalo, užpyko, tačiau po to visi dalyvavome baliuje ir kiaulę suvalgėme”.
Nuo venerinės ligos gydėsi vandeniu su druska
Dar vienas įspūdingas pokštas, kai Balandžio 1-osios proga G.Žemaitis su kolegomis nutarė apgauti nevedusį, itin dažnai mėgstantį keisti moteris vyrą.
Tą dieną Gediminas Žemaitis su kolegomis tarpusavyje tarsi atsitiktinai pradėjo kalbėti apie vieną merginą, kuri neva serga venerine liga ir apkrėtė visus su ja permiegojusius vyrus. „Auka”, kaip žinojo vyrai, išvakarėse praleido naktį su ta mergina ir girdėjo tą pokalbį.
Šokiruotas vyras po keliolikos minučių apsilankė pas G.Žemaitį ir prisipažino, kad su ta mergina turėjo intymių santykių.
„Neturiu pažįstamų gydytojų, gal gali padėti?” – paprašė G.Žemaičio pagalbos „auka”. G.Žemaitis su kolegomis į litrinį stiklainį vandens įpylė du litrus druskos ir donžuanui per tris dienas prigrasino išgerti šį skystį. Po trijų dienų, vargais negalais išgėręs gėrimą, vyras atėjo patenkintas, nes nepajuto ligos požymių: „Vyrai, aš jums skolingas. Dėkui!”
Balandžio 1-osios pokštą vyrai atskleidė tik po trijų mėnesių.
Ar kas nors apgavo Gediminą Žemaitį? Taip, neslėpė miesto Tarybos narys. Viena didžiausių apgavysčių, kai vienas jaunas darbuotojas, išvykęs trim dienoms į savo tėviškę – Biržus, atsiuntė pranešimą, kad mirė jo tėvas.
„Nupirkau vainiką ir su delegacija nuvažiavome į Biržų kaimą, – pasakojo G.Žemaitis. – Ieškome pašarvoto žmogaus, klausinėjame žmonių, o šie tik stebisi ir skėsčioja rankomis. Įtūžęs Gedimino Žemaičio, tuomet jau Kauno kelių policijos vadovo, pavaduotojas pokštininkui liepė užsikabinti vainiką ant kaklo ir pereiti kaimą. Vyras užsidėjo vainiką, perėjo kaimą. Vėliau tas vyras buvo atleistas”.
Balandžio 1-ąją – į kalėjimą
Agnė Armoškaitė Šemberienė – šiandien bandys išsisukti nuo Balandžio 1-osios pokštų ir pati juokaus. Paprašyta prisiminti įspūdingiausias su šia diena susijusias apgavystes Agnė prisipažino, kad Balandžio 1-ąją patyrė nuotykį, bet, kaip paaiškėjo vėliau, ne apgavystę.
„Vienas draugas, dirbantis teisėsaugos institucijoje, mane pakvietė apžiūrėti Lukiškių kalėjimą, pabendrauti su nuteistaisiais. Tuomet aš mokiausi teisės, – prisiminė nuotykį Agnė. – Jis patarė pasiimti asmens dokumentą, cigarečių bei arbatos nuteistiesiems”.
Po savaitės Agnė, sėdėdama automobilyje prie Lukiškių kalėjimo ir laukdama draugo, staiga suvokė, kad ši diena – … Balandžio 1-oji.
„Čiupau ragelį, paskambinau draugui ir juokdamasi sakau: „Šiandien Balandžio 1-oji, jei mane apgavai, aš tave nužudysiu. Draugas kvatojasi ir prisipažįsta, kad jį pakvietė kolegos ir galbūt šie pokštauja. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai nebuvo Balandžio 1-osios pokštas. Tačiau tai būtų puiki apgavystė. Kažkam reikės tai iškrėsti”.
Pasipiršo ant Gedimino kalno
A.Armoškaitė-Šemberienė prisipažino, kad pati dažniau mėgsta apgaudinėti kitus. „Žiauriausias” jos pokštas – prieš kelerius metus, kai naktį į balandžio 1-ąją paskambino seniems draugams ir pasakė, kad pateko į avariją: „Esu prie Trakų, „Akmeninėje užeigoje”, – juokėsi Agnė. – Ir geri draugai naktį išvažiavo man padėti”.
Pasiteiravus jau ne apie Balandžio 1-osios pokštus, o apie „karščiausią” naujieną, Agnė nustebo, kaip taip greitai apie tai sužinojome?
„Iš kur žinote?! Nejau jums paskambino ir pasigyrė Gediminas Jaunius? – pasiteiravo Agnė ir išsidavė, nes mes tik blefavome. O Agnė atskleidė visas kortas. – „Gelbėtojas” mane pasikvietė ant Gedimino kalno. Jis – didelis Lietuvos gerbėjas. Vilkėjo „gelbėtojo” uniforma ir iš pradžių galvojau, kad jis mane pakvietė ką nors gelbėti. Tačiau užlipęs ant Gedimino kalno jis man įteikė žiedą, pagamintą iš gintaro bei šiaudų ir pasipiršo. Taip, jis žino, kad esu ištekėjusi, tačiau prisipažino mane labai mylintis. Jis šaunus vyras, bet aš esu už monogamiją”.
Atiduokite tapetus Kiaušiniams ir Putytėms
Paklausta apie Balandžio 1-osios pokštus, „Bėdų turgaus” vedėja Edita Mildažytė šyptelėjo: „Šešerius metus iš eilės kartoju tą patį, bet paprastą pokštą. 6 valandą ryto paskambinu mamai ir pasakau, kad ji kuo skubiau paskambintų seseriai, nes kažkas atsitiko. Mat sesuo negali jai prisiskambinti. Įdomiausia tai, kad šis pokštas nuolat pavyksta – mama skubiai skambina seseriai ir ją prikelia iš lovos”.
Pasiteiravus, ar ją lengvai apgauna draugai ir pažįstami Balandžio 1-ąją, charizmatiškoji laidos vedėja prisipažino: „Labai lengvai. Tam nereikia jokių pastangų. Tačiau mano amžius toks, kad Balandžio 1-ąją apgavystėmis užsiiminėju vis rečiau. Be to, reikia mokėti meluoti, o aš to nemoku”.
Prunkštelėjusi Edita prisiminė vieną draugą: „Jis apgaudinėdavo labai profesionaliai, netingėdavo „bajerius” atlikti iki galo”.
Kartą, prisiminė vieną pažįstamo pokštą E.Mildažytė, jis meistriškai apgavo savo draugą žurnalistą, kuris dirbo radijuje užsienio lietuviams. Tuomet, dar spekuliacijos laikais, jis atsiuntė raštą neva iš muitinės, kur parašyta, kad savaitgalį žurnalistas važiavo į Lenkiją, kur už nelegaliai gabentas cigaretes ir dešimt metrų ilgio grandines rišti karvėms buvo sulaikytas prie sienos.
Niekuo nekaltą žurnalistą svarstė, „tarkavo”, o jis vis įrodinėjo, kad šeštadienį buvo namie ir į Lenkiją nevažiavo. Galų gale kažkam iš radijo vadovybės kilo mintis paskambinti į muitinę. Ten paaiškėjo, kad žurnalistas tikrai tą dieną į Lenkiją nevažiavo.
„Pokštininkas žurnalistą apgavo ne vieną kartą, – tęsė E.Mildažytė. – Kartą telefonų knygoje išsirinko žmones linksmomis, retomis pavardėmis, paskambino jiems, prisistatė nuo profsąjungos skyriaus ir informavo, kad jiems nemokamai skirta 12 rulonų suomiškų tapetų. Tapetus reikia išsireikalauti, nes yra daug norinčiųjų. Ir nurodė to paties draugo telefono numerį…”
Kelias savaites iš eilės, guodėsi Editos Mildažytės draugai, jiems skambindavo Kiaušiniai, Putytės, Gaidžiai ir atkakliai reikalaudavo jiems priklausančių suomiškų tapetų. Pokštininkas paaiškėjo tik po daugelio metų.
Jokių komentarų
Tačiau baigus kalbėtis apie juokus ir paprašyta paneigti ar patvirtinti gandus, kad Edita laukiasi vaikelio, o jo tėvas – ispanas, laidos vedėja sutriko: „Iš kur jūs žinote?! Taip, aš išties vasario pabaigoje, kovo pradžioje ilsėjausi Ispanijoje”.
„Tai buvo romantiškas nuotykis?” – teiravomės E.Mildažytės, kurią, pasak patikimų šaltinių, matė intymiai burkuojančią su ispanu viename šios šalies kurorte, o vėliau sutrikusią išėjus iš vienos Vilniaus poliklinikos ginekologės kabineto.
„Ne, ne, jokių komentarų… – atrėžė Edita. – Jūs išsigalvojote. To negirdėjo ir mano vyras”.
P.S. Svarbi žinia skaitytojams – šiandien Balandžio 1-oji!