Švedijos „titanikas” užburia didybe

Po 333 metų iš jūros dugno iškeltas laivas vilioja turistus

Jau keletą metų Stokholme esantis Vazos muziejus yra labiausiai lankomas iš visų Skandinavijos šalių muziejų.

Kai prieš keturis dešimtmečius pagrindinis jo eksponatas – Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo užsakymu pagamintas gigantiškas laivas – buvo keliamas iš jūros dugno, tai stebėjo viso pasaulio žmonės. Teigiama, kad tai yra didžiausias Žemėje išsaugotas ir užkonservuotas objektas.

Lietuvių lankosi nedaug

Gausiai lankomas muziejus įsikūręs pačiame Stokholmo centre. Jis atidarytas 1990 metais, o jau nuo 2000 metų tapo populiariausiu Skandinavijos šalyse. Per metus jame apsilanko apie 800 tūkstančių žmonių. Muziejaus darbuotojai pažymi, kad švedai į jį užsuka po kelis kartus per gyvenimą. Tai neatsibosta, nes ekspozicijos yra keičiamos.

Žinoma, pagrindinis eksponatas, užgniaužiantis kvapą savo didybe, yra pats 69 metrų ilgio, 11,7 metro pločio, 52,5 metro aukščio, 1210 tonų talpos laivas. Prietemoje skendinti „Vaza” ir baugina, ir kviečia prieiti arčiau. Į laivo vidų patekti negalima, tačiau jį apžiūrėti įmanoma iš kelių aukštų.

Kaip atrodė laivas iš vidaus, galima įsivaizduoti apžiūrėjus kitas ekspozicijas. Daugelis pastebi, kad prieš tris šimtus metų švedai buvo kur kas mažesnio ūgio nei dabar – tai išduoda atkurti natūralaus dydžio laivo fragmentus vaizduojantys eksponatai.

Didelėje kino salėje galima pažiūrėti filmą apie tai, kaip buvo iškeliama „Vaza”. Lietuviams šiame muziejuje užkliūva tai, jog lankstinukai, muziejaus planas pateikiami įvairiomis kalbomis, tarp jų latvių ir estų, tačiau lietuviškai – ne. Informacijos vadovė Sofi Aspelin teigė, kad lietuviai šiame muziejuje lankosi rečiau nei latviai ir estai. „Bet ateityje galbūt atsiras informacijos ir lietuvių kalba”, – sakė ji.

Turėjo tapti galingiausias pasaulyje

Švedija XVII amžiuje buvo galinga imperija, ją kuriant buvo reikalingas stiprus laivynas. „Amžiaus pradžioje Švedija kariavo su Lenkija”, – rašoma muziejaus informacijoje. Iš tiesų tuomet Švedija (1600-1629 metais) kariavo su Lenkijos ir Lietuvos valstybe, Švedijos karalius lankėsi Lietuvos teritorijoje.

1625 metais karalius Gustavas Adolfas (1594-1632) įsakė statyti naujus karo laivus. Tarp jų buvo „Vaza”, kurį statė patyręs olandų laivų meistras Henrikas Hybertsonas. Tai turėjo tapti galingiausiu karo laivu pasaulyje, jis buvo aprūpintas net 64 patrankomis.

1628 metais laivas buvo baigtas. Rugpjūčio 10 dieną turėjo įvykti pirmoji kelionė. Tą sekmadienį Švedijos pakrantė buvo pilna žiūrovų, tarp kurių buvo užsienio diplomatų.

„Vaza” pakėlė bures ir iššovė saliutą. Tačiau jau po kelių minučių laivas ėmė svirti ant šono. Jis dar atstatė pusiausvyrą, tačiau netrukus vėl pasviro. Pro atviras ginklų angas pradėjo veržtis vanduo. Netrukus, visų siaubui, laivas nuskendo. Iš maždaug 150 laive buvusių žmonių 30-50 žuvo. Kai laivas buvo iškeltas rasti, 25 skeletai.

Skaudi pamoka laivų statytojams

Tuo metu karaliaus nebuvo Švedijoje. Pradėjo dvi savaitės, kol jis sužinojo apie įvykį. Karalius įsakė nubausti kaltininkus.

Po šios katastrofos suimtas laivo kapitonas Sofringas Hansonas. Tardymą apsunkino tai, kad laivo statytojas jau buvo miręs. Jo brolis ir partneris buvo paskelbtas atsakingu už laivo užbaigimą. Galiausiai niekas nebuvo nubaustas. Prieita prie išvados, kad laivas buvo gerai pastatytas, bet parinktos blogos proporcijos.

Akivaizdu, kad laive buvo per mažai balasto. Giliai laive buvo laikomos kelios tonos akmenų, tačiau to buvo per maža ginklų svoriui atsverti. Nors stabilumo testas nebuvo išlaikytas, admirolas Klasas Flemingas leido jam išplaukti.

Iš tiesų šis laivas buvo naujas karinis eksperimentas. Po „Vazos” buvo sukurti dviejų, trijų, keturių ginklų denių laivai. Laivų statytojai mokėsi iš „Vazos” katastrofos.

Tuomet Švedijos laivynas buvo sudarytas vien iš karo prievolininkų. Vienas iš dešimties vyrų nuo 15 iki 60 metų buvo paimamas į tarnybą. Dauguma jų namo jau negrįždavo. Jūreiviai gyveno, maitinosi ir miegojo ginklų deniuose. Maistas buvo blogas – pupos, košės ir sūdyta žuvis. Ir daug alaus. Dauguma jūreivių mirdavo ne mūšiuose, bet nuo ligų.

Iškėlimas prikaustė pasaulio dėmesį

1961 metų balandžio 24 dieną „Vaza” buvo iškelta iš Stokholmo uosto dugno, pragulėjusi ant jo 333 metus. Sudužusių laivų specialistas Andersas Francenas laivo ieškojo penkerius metus.

„Vaza” rasta 30 metrų gylyje. Švedijos laivyno narai specialiais purkštuvais per purvą išrausė šešis tunelius, per kuriuos buvo perkišti plieno lynai. Du didžiuliai pontonai turėjo iškelti laivą.

Mokslininkus kankino klausimas, ar laivas nesubyrės? Laivas palaipsniui buvo keliams į seklesnį vandenį, kur buvo sutvirtintas galutiniam iškėlimui.

Tą dieną viso pasaulio žiniasklaida sekė apie laivą kiekvieną naujieną. Švedijos televizija bene pirmą kartą vedė tiesioginę transliaciją.

Sustojo fabrikai, o vaikai nėjo į mokyklą. Visur įsiviešpatavo tyla. 9 val. 3 min. laivas išniro į paviršių. Jau 1962 metais atidarytas laikinas, 1990 metais – dabartinis muziejus.
Dainoras Lukas