Po dvejus metus trukusio blaškymosi uostamiestyje pagaliau pradėta žuvų turgaus statyba. Žvejai tikisi, kad baigus statyti šią prekyvietę iki trečdalio padidės jų pelnas, mat žuvimis bus prekiaujama be tarpininkų.
Klaipėdos žuvų aukcionas bus pirmas rytinėje Baltijos pakrantėje, todėl žuvų perdirbėjai tikisi, jog ir kitų šalių žvejai gabens parduoti laimikius į mūsų uostamiestį. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila prognozuoja, kad prekyba be tarpininkų leis žvejams uždirbti iki 30 proc. daugiau.
Prieš tapdama ES nare Lietuva įsipareigojo kontroliuoti žuvų išteklius ir prekybą. Šiam tikslui iš fondo žuvininkystei remti buvo skirti 6 mln. litų didmeninio žuvų turgaus statybai. Valstybės investicijų programoje objektas įtrauktas tarp 2004 metais numatytų įgyvendinti prioritetinių priemonių.
Europos Komisija atidžiai stebėjo, kaip mūsų šalis tvarko žuvininkystės ūkį, ir dėl lėtų tempų negailėjo pastabų. Vykdyti Vyriausybės sprendimą trukdė biurokratinės projektavimo procedūros, vėliau – abejonės dėl silpno verslo plano ir aukciono išlaikymo. Todėl pirmoji Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikta paraiška objektą iš dalies finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis buvo atmesta.
Kol žvejai ragino valdininkus skubėti, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) priėmė sprendimą leisti aukciono organizatorei, Vyriausybės sprendimu įsteigtai bendrovei „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas”, teikti pataisytą paraišką.
Žuvų turgaus statybą savo apsilankymu pagerbė ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.