Kauno klubo trenerių kaita buvo svarbiausia savaitės sporto naujiena. Gerai ar blogai, kad A.Sireiką ir G.Krapiką pakeitė A.Bagatskis ir R.Grigas, parodys laikas.
Bet pastarųjų darbo pradžia – daugiau nei liūdna. Jei A.Bagatskis būtų žinojęs, kaip susiklostys jo debiutas su Pirėjo „Olympiakos”, abejoju, ar latvis būtų ryžęsis tapti „Žalgirio” treneriu.
Taip prastai žaidžiančių žalgiriečių seniai nemačiau. Tokio tragiško žaidimo seniai jau nematė ir Kauno halė. „Žalgiris” atsidūręs gilioje psichologinėje ir žaidybinėje krizėje.
Visiškai kitokios nuotaikos Vilniaus „Lietuvos ryto” stovykloje. Komanda džiugina ir kovingumu, ir gražiu žaidimu. Reikia pagirti komandos trenerius, kurie pagaliau rado receptą, kaip nuteikti žaidėjus kovai, kaip demonstruoti efektingą ir efektyvų komandinį žaidimą.
Rungtynės su Bambergo GHP parodė, kad vilniečiai gali ir moka puikiai gintis. Varžovai ketvirtajame kėlinuke įmetė vos 9 taškus, o per visas rungtynes – tik 56. Kad taip rungtynėse su Maskvos CSKA…
Beveik dvigubai daugiau lietuvių varžovai įmetė Kaune. „Žalgirio” komandai nepadėjo nei naujas treneris, nei jubiliejinių rungtynių Eurolygoje akcentas, nei sirgalių noras pagaliau išvysti pergale besidžiaugiančius mylimo klubo žaidėjus.
Apskritai ketvirtadienį Kauno halėje mačiau šeštadienio rungtynių su „Lietuvos rytu” tęsinį. Nei puolimo, nei gynybos, nei kovinės dvasios.
Komanda, kuri pirmąjį dvitaškį pataiko tik antrajame kėlinyje, negali svajoti apie pergales. Pergalė neįmanoma ir tada, kai varžovai pataiko 11 tritaškių iš 18. Bet kaip sakoma, geresniems labiau ir sekasi.
Rungtynės su Vilniaus „Lietuvos rytu” ir Pirėjo „Olympiakos” atskleidė Kauno klubo krizę. Bet juk į krizę nepatenkama per porą dienų. Mano supratimu, „Žalgirio” krizė prasidėjo dar prieš tris mėnesius, kai iš komandos pasitraukė ar buvo išvaryti L.Ayuso ir E.Cota. Sezono viduryje keisti žaidėjus, ypač įžaidėją nėra geriausias sprendimas.
Kauno ekipa šiandien gali pasigirti nebent tuo, kad ji turi tikrą lyderį – D.Lavrinovičius nusipelno pagyrų. Jis vienintelis kovojo (19 taškų, 7 atkovoti kamuoliai) komandai pralaimint ir 30 taškų.
Pagaliau tikri lyderiai atsirado ir Vilniaus ekipoje. M.Nielsenas ir F.House’as, pelnę atitinkamai 21 ir 18 taškų, vedė „Lietuvos rytą” į pergalę. Jų rezultatyvaus žaidimo labai trūko rungtynėse su Vitorijos „Tau Ceramica”. Lyderiai – ženklas, kad komanda nepalūžo nepatekusi į kitą Eurolygos etapą.
Bet Vilniaus „Lietuvos ryto” ir Kauno „Žalgirio” kovos šio sezono Eurolygoje baigėsi.
Vangiai sezoną pradėjęs Vilniaus klubas, vėliau iškovojęs 7 pergales iš eilės ir paguldęs ant menčių tokius grandus, kaip „Barselona”, Tel Avivo „Maccabi” ar Stambulo „Efes Pilsen”, privertė apie save prabilti krepšinio Europą. Tik dėl laimės ir patirties stokos „Lietuvos ryto” nematome tarp aštuonių stipriausių žemyno klubų.
Kauniečių pasirodymą Eurolygoje dalyčiau į dvi dalis. Komanda kaip niekada gražiai ir stabiliai žaidė pirmojoje sezono pusėje ir itin prastai – Top 16. Viena priežaščių – prastas legionierių žaidimas.
„Žalgirio” legionieriai jau siutina ir sirgalius. Savo siutą ketvirtadienį kauniečiai išliejo ant T.Beardo. Jei Kauno sirgaliai švilpimu palydi komandos kapitoną, gero nelauk. Kauno klubo vadovybės vasarą laukia intensyvus ir atsakingas darbas komplektuojant komandą. Net neabejoju, kad „Žalgirio” klubo sudėtis kardinaliai pasikeis.
Bet apie vasarą kalbėti dar anksti. Laukia lemiamos kovos SEB BBL ir LKL čempionatuose.
Manau, finalai bus vieni įdomiausių per LKL istoriją. Bus įdomu pažiūrėti, kaip šioms dvikovoms pasirengs „Žalgiris”. Ar išlips klubas iš gilios krizės ir kaip namų darbus atliks naujasis treneris.
Intriguoja ir Vilniaus „Lietuvos ryto” stovykla. Ar pavyks joje ir toliau išlaikyti puikią sportinę formą? Ar atsigaus traumuoti H.Mujezinovičius, R.Štelmaheris ir M.Lukauskis?
Sirgalių laukia principinė, vienas kitą gerai pažįstančių varžovų dvikova, kuri turėtų papuošti permainų ir sportinės intrigos kupiną krepšinio sezoną.