Valčių savininkai bijo turto grobėjų

Smeltalės upės žiotyse esančių valčių garažų savininkai baiminasi, kad miesto valdžia slapčia rengia jų iškraustymo planą, o žemę perduos turtuoliams.

Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė” valdybos pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas išplatino atvirą laišką, kur pareiškė nuomonę, kad „kažkam labai norisi užgrobti dar vieną žemės sklypą, garsiai deklaruojant visuomenės poreikius ir pažeidžiant įstatymus išmesti 800 narių su visu turtu neaišku kur”.

Iškels valtininkus

Nerimą „Smiltelės” bendrijos nariams sukėlė tai, kad, svarstant Smeltės kvartalo detalųjį planą, Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius teigė, jog „po keleto metų Smeltalės upės žiotyse neliks valčių garažų, nes jų savininkams nebus leista progresais plaukioti po jūrų perkėlą”.

Toks valtininkų nepasitenkinimą sukėlęs mero teiginys nėra naujiena. Jau prieš 2-3 metus pradėta kalbėti apie tai, kad už miesto prie Kuršių marių reikėtų pastatyti naują valčių prieplauką arba sutvarkyti jau pradėtą statyti.

Galimybė pastatyti naują valčių prieplauką atsirado tada, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai prireikė statyti užteršto grunto aikštelę. Išanalizavus keletą variantų, nuspręsta, kad geriausia vieta aikštelei statyti yra nebaigta įrengti valčių prieplauka Smeltės pusiasalyje šalia jūrų perkėlos.

Vietoje senosios prieplaukos Uosto direkcija įsipareigojo kiek tolėliau, prie Kuršių marių, įrengti naują prieplauką. Taip ji išspręstų dvi problemas. Pirma, Uosto direkcija gaus vietą užteršto grunto aikštelei įrengti. Antra, pagerės laivybos saugumas. Iš Smeltalės upės žiočių iškėlus valtininkus į naują prieplauką, valtys nebeplaukiotų po žvejų uostelį, Lietuvos karinių jūrų pajėgų panosėje, Malkų įlankoje ir priešais tarptautinę jūrų perkėlą.

Šašas valdžiai

Tokia teorinė arba valdžios pozicija dėl valtininkų reikalų.

Valdžios sluoksniuose valčių garažų vieta neturi gero įvaizdžio. Manoma, kad tai yra sovietinių laikų palikimas. Manoma, kad tokio tipo valčių garažai išnyks kartu su vyresniąja karta.

Tačiau galimas ir toks scenarijus, kad atsiras gudruolis, kuris iš kitų už tūkstantėlį kitą surankios valčių garažus ir įteisins juos. Toks scenarijus taip pat nėra jokia naujiena. Panašiai buvo priglaustas tarybinių laikų profsąjungų turtas.

Valtininkai iš Smeltalės upės žiočių kol kas niekur nenorėtų keltis. Dabartinė valčių garažų vieta prie Smeltalės valtininkams yra smagi, ji tapo tarsi vasaros „rezidencija”. Atšilus orams, toje teritorijoje ne tik remontuojamos valtys, bet ir verdama, kepama, „baliavojama”.

Valčių prieplaukos, kaip šašo problemą, Klaipėdos miesto valdžiai anksčiau ar vėliau teks spręsti.

Nauja prieplauka bus negreitai

Leptelėjęs apie valtininkų iškeldinimą meras persistengė. Pirmiausia tai padaryti jis tikrai nespės šią kadenciją. Nebent tikisi vėl būti išrinktas meru po skandalų liberalų fronte.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad šiuo metu dar tik ruošiami dokumentai, kad Vyriausybė naujos valčių prieplaukos statybai skirtų žemės sklypą prie Kuršių marių.

Patvirtinus sklypą šiais metais būtų pradėtas rengti projektas, kitais prasidėtų statyba. Geriausiu atveju nauja prieplauka būtų 2007 metų pabaigoje. Realiai ja bus galima naudotis 2008 metų sezoną.

Jau dabar kyla klausimų, ar atsiras naujoje prieplaukoje vietos vargingiems Smeltalės upės valtininkams? Uosto direkcijoje išgirdau tiesų atsakymą: „Naujoji vieta bus tokiems, kaip Sabonio, kateriams”. Prabangių užsienietiškų katerių daugėja.

Naująją valčių prieplauką ketinama įtraukti į Kuršių marių vandens turizmo maršrutus. Tikėtina, kad laivyba Kuršių mariose intensyvės. Anksčiau ar vėliau bus atidaryta vandens siena su Rusijos Kaliningrado sritimi, Nidoje ir Rasytėje įrengti pasienio postai.

Mažai tikėtina, kad valtininkai prievarta bus krapštomi iš Smeltalės upės žiočių. S.Dobilinskas mano, kad dalis į naująją prieplauką persikels savo noru, kai pamatys, kad ten yra patogiau.

Smeltalės upės žiotyse esanti valčių prieplauka nėra patogi. Prabangesnių katerių įplaukimą į ją riboja ne tik sekli vaga, bet ir žemas tiltas per Marių gatvę. Uostelis tinkamas tik „progresams” ir „kazankėms”.

Uostas atsisako teritorijos

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu bendrovė „Uostamiesčio projektai” rengia Smeltės kvartalo detalųjį planą. Jis apima ir Smeltalės žiotyse esančią valčių prieplauką.

Detaliojo plano Uosto direkcijai reikia, kad būtų paruoštas Vyriausybės nutarimo projektas ir atsisakyta į uosto rezervinę teritoriją įtraukto, tačiau realiai nepanaudojamo ploto.

1994 metais formuojant uosto rezervinį plotą buvo per plačiai užsimota. Todėl į rezervinę teritoriją pateko Smeltės gyvenamasis kvartalas. Dabar jo vietoje esančią teritoriją panaudoti uosto reikmėms kainuotų pernelyg brangiai. Gyventojams tektų mokėti didžiules kompensacijas.

Tai, kad iš uosto rezervinės zonos bus išbrauktos ir Smeltalės upės žiotys su valčių garažais, sukėlė valtininkų nerimą. Kol teritorija priklausė uosto rezervinei zonai, lyg ir buvo garantija, kad į ją niekas nesikėsins.

Dėl detaliojo plano rengimo valtininkai įžvelgia analogijų su Giruliais. Čia buvusioje moksleivių stovykloje panaikinus specialųjį statusą įkurtas prestižinis valdžios ir verslininkų gyvenamasis kvartalas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos projektų derinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Valatka teigė, kad detaliajame plane valčių garažų teritorijai numatomas bendrosios paskirties statusas. Tai reiškia, kad teritorija negali būti naudojama privatiems interesams.

Norėtų nuosavybės

Tos teritorijos bendrasis statusas valčių garažų savininkų netenkina. Jie tą teritoriją norėtų įteisinti kaip nuosavybę.

Noras tai padaryti pagrįstas ir tuo, kad po valčių prieplauką prie Smeltalės upės jau vaikšto neaiškūs asmenys ir tikina, kad valtininkai turėtų išsinešdinti, nes yra įsikūrę nelegaliai.

K.Gelumbauskas teigė, kad negali būti jokių kalbų apie tai, kad jie yra įsikūrę nelegaliai. 9,1 ha žemės sklypu Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu valtininkų bendrija naudojasi nuo 1971 metų.

Šiuo metu bendrija „Smiltelė” turi 772 narius. Kiekvienas asmuo kasmet už teritorijos nuomą moka po 80 litų mokestį. Toje teritorijoje bendrijos nariai savomis lėšomis pasistatė garažus valčių įrangai, inžinerinius įrenginius valtims iškelti, gilino upelio vagą.

Bendrija „Smiltelė”, anot K.Gelumbausko, yra parengusi dokumentus, kad žemę po garažais įteisintų kaip jos narių nuosavybę, o visą teritoriją – kaip bendrijos nuosavybę. K.Gelumbauskas mano, kad tiek savivaldybė, tiek Apskrities administracija sudarė dirbtinių kliūčių, kad tai nebūtų padaryta. Jis minėjo, kad reikalaujama dokumentų, kurių bendrija negali turėti.

K.Gelumbauskas turėjo priekaištų miesto merui R.Taraškevičiui teigdamas, kad jis su jais nesikalba, į oficialius siūlymus ir užklausimus savivaldybės valdininkai neatsako, nebuvę atsižvelgta į jų siūlymus ir rengiant detalųjį planą.

Ieškos pinigų

Šiandien niekas negali pasakyti, ar kokio nors lietuvio galvoje nesisuka mintis, kaip panaudoti valčių teritoriją savo interesams?

Pagal Uosto direkcijos rengiamą detalųjį planą, kuris turėtų būti patvirtintas Klaipėdos miesto taryboje balandį, to padaryti lyg ir negalima.

Tačiau niekas negali garantuoti, kad ateityje detalusis planas nebus perdarytas ir neatsiras prie Smeltalės kotedžų ar individualių namų zona.

Lyg ir yra argumentų, kad tai daryti neapsimokės. Aukščiau Smeltalės upėje yra išleidimo kolektorius, todėl valčių prieplaukoje kartais dvokia. Taip pat netoli yra durpių terminalas, nuo kurio dulka, ir niekas nenorės kurtis toje vietoje.

Valčių prieplaukos vaga yra smarkiai užnešta ir ją reikėtų gilinti. Vykdyti gilinimą nebus suinteresuota nei savivaldybė, nei Uosto direkcija, nes jos bus pastačiusios naują prieplauką prie marių. Ar tai savo lėšomis galės padaryti valčių savininkai?

K.Gelumbauskas mano, kad vienintelei šalyje valčių prieplaukai jie galėtų gauti pinigų iš įvairių Europos Sąjungos fondų. Ketinama pradėti rengti paraiškas. Ateityje reikės tvarkyti ir baigiančias sutrūnyti valčių švartavimo krantines.

Ar skirs kas nors pinigų, kol neaiški valčių prieplaukos nuosavybė? Tik metus bendrijai „Smiltelė” vadovaujantis K.Gelumbauskas teigė tikįs, kad nuosavybės dokumentus pavyks sutvarkyti. Jei prireiks, dėl to ketinama kreiptis ir į teismus.

Tai mokančių daryti žmonių bendrijoje yra. Bendrijos pirmininko pavaduotojas Petras Cirtautas prieš kelis metus, kai dar dirbo Vidaus vandens laivybos inspekcijoje, sugebėjo laimėti teismų maratoną prieš Mažųjų laivų asociacijos prezidentą, klaipėdietės teisėjos vyrą.