Po „Kauno dienos” rašinio atnaujintas skandalingosios bylos tyrimas
Atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus jaunos merginos, iškritusios pernai vasarą iš Laisvės alėjos 63-iojo namo trečiojo aukšto, sveikatos sutrikdymo. Tokį sprendimą po „Kauno dienos” publikacijos „Paskui pernakt sudužusį gyvenimą – išdavysčių šleifas”, kurioje suabejota Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Ždanovienės nutarimu nutraukti šį tyrimą, priėmė Kauno miesto apylinkės prokuratūros vadovai.
Prokurorė D.Ždanovienė po šios publikacijos susirgo.
Įtarimai pasitvirtino
Redakcijos duomenimis, po publikacijos šia byla susidomėjo ir Kauno apygardos prokuratūros, kuriai pavaldi Kauno miesto apylinkės prokuratūra, vadovybė.
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio nurodymu, šią bylą peržiūrėjo ir Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų tyrimo organizavimo skyrius.
„Sužinojęs iš publikacijos apie šio įvykio, į kurį atkreipėme dėmesį vos jį užregistravus, tyrimo baigtį, daviau nurodymą nelikti tokioje situacijoje nuošalyje ir savo pavaldiniams, – vakar prisipažino K.Betingis. – Neslėpsiu: situacija tikrai sudėtinga. Į tokius įvykius turi būti žiūrima ypatingai, privaloma patikrinti visas įmanomas versijas ir aplinkybes, o ne nueiti lengviausiu keliu, paliekant plačią dirvą įvairiausioms diskusijoms”.
Pasak K.Betingio, jo vadovaujama prokuratūra jau parengė papildomų pavedimų paketą, kuriuos privalu atlikti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai priėmus vienintelį teisingą šioje situacijoje sprendimą atnaujinti tyrimą. Jį dienraščiui sutiko pakomentuoti Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Algirdas Čiurlys.
„Mums taip pat kilo abejonių, ar prokurorė, priimdama sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, išsamiai išanalizavo policijos surinktą medžiagą bei tinkamai įvertino visus jos duomenis, – neslėpė ir A.Čiurlys. – Be to, ir policijos tyrimas, kuriam ji vadovavo, atliktas ne iki galo: trūksta kai kurių būtinų veiksmų, be kurių buvo neįmanoma išsiaiškinti visų aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių mergina iškrito per langą”.
Kaip vieną iš didžiausių konstatuotų tyrimo trūkumų A.Čiurlys nurodė operatyvumo stoką pačioje jo pradžioje. Turima galvoje tai, kad krata Mindaugo Senkaus nuomojamame bute, pro kurio langą iškrito mergina, atlikta tik po pusdienio ir, žinoma, buvo nerezultatyvi.
Be to, kaip paaiškėjo įsigilinus į bylos medžiagą, Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK), į kurias tą rytą sunkios būklės nuvežta iškritusioji per langą, nepaimtas tyrimams nei jos kraujas, nei šlapimas. O specialistų teigimu, pavartojus ekstazio, šlapime šis narkotikas išsilaiko tik parą.
Prašymai nevykdyti
Tyrimams paimta tik M.Senkaus bei kitos tos nakties įvykių liudytojos, tada dar buvusios nepilnamete, šlapimo bei kraujo. Šie tyrimai buvo teigiami.
Tačiau, anot A.Čiurlio, per kratą neradus ekstazio, nepilnametės šlapime rastas šių sintetinių narkotikų kiekis M.Senkui gali grėsti tik administracine atsakomybe.
Beje, Centro policijos nuovada, kuriai pavesta nubausti šį trisdešimtmetį bei į narkotikų vartojimą jo įtrauktą nepilnametę administracine tvarka, iki šiol šio prokurorės nutarimo neįvykdė.
Teisinamasi įvairiai: rengiant šias administracines bylas teismui, paaiškėjo, kad iš archyvo, Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro nurodymu, jau paimta baudžiamoji byla, iš kurios reikėjo atsišviesti šlapimo tyrimų rezultatus, be to, šiam nutarimui įvykdyti duotas dviejų mėnesių terminas, po kurio situacija gali apsiversti aukštyn kojomis. Pastaroji nuojauta, pareigūnų prisipažinimu, juos ėmė kamuoti vos sužinojus apie dienraščio rengiamą publikaciją.
Išsiaiškinta, kad tragedijos rytą nukentėjusiajai tyrimai neatlikti dėl policijos ir KMUK personalo nesusikalbėjimo.
Neva policijos atstovai, skambinę tą rytą į KMUK, gavę medikų pažadus, kad reikalingi tyrimai bus nedelsiant atlikti. Patikėjus žodžiu, neišsiųstas raštiškas pavedimas.
Tuo tarpu žodžio netesėję medikai linkę teisintis, kad be atskiro raštiško nurodymo jie atlieka tokius tyrimus tik tada, kai atvežami eismo įvykiuose nukentėję asmenys. Taip jiems liepia elgtis vieno iš KMUK generalinio direktoriaus pavaduotojo raštiškas įsakymas.
Parodymai pakeisti
Be to, bylos tyrimo metu minėta nepilnametė, atsivedusi nukentėjusiąją į M.Senkaus butą, kiekvieną kartą davė skirtingus parodymus.
Pirmąjį kartą, iš karto po įvykio, jie buvo labai lakoniški dėl septyniolikmetės, anot nukentėjusiosios, kaip ir ji vartojusios alkoholį su ekstaziu, būsenos. Ir tai dar vienas įrodymas, kokiomis aplinkybėmis pati nukentėjusioji galėjo iškristi per langą.
Antrąjį kartą, jau draugei atsigavus, ši septyniolikmetė apie tos nakties įvykius pasakojo taip pat, kaip ir nukentėjusioji.
Tačiau, apklausus ją trečiąjį kartą, jau šių metų pradžioje – prieš nutraukiant ikiteisminį tyrimą, nepilnametė jau ėmė antrinti M.Senkui: kad jokių narkotikų vakarėlio metu nevartota, niekas prieš jos draugę nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio smurto, nelaimės metu ši namuose buvo viena – palikę ją miegančią, jiedu su M.Senkumi buvo išėję paryčiais pasivaikščioti po Nemuno salą.
Anot A.Čiurlio, sprendžiant iš bylos medžiagos, net nebandyta aiškintis, kodėl pagrindinė liudytoja staiga pakeitė parodymus.
Dar vienas, anot Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, šios bylos peržiūrėjimo metu nustatytas įvairių minčių keliantis D.Ždanovienės poelgis – prokurorės pranešime nukentėjusiajai apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą nenurodyta, kad ši turi galimybę jį apskųsti.
Ne pirma ir ne paskutinė?
Pasak A.Čiurlio, personalinės D.Ždanovienės atsakomybės dėl nustatytų šios bylos tyrimo trūkumų klausimas dar neišspręstas. Tačiau atnaujintam tyrimui, kuris vėl patikėtas prieš tai jį atlikusiai Centro policijos komisariato tyrėjai (pastarosios kvalifikacija neabejojama), jau vadovaus kita prokurorė – D.Ždanovienės kolegė iš to paties Kauno miesto apylinkės prokuratūros skyriaus.
„Praėjusių metų D.Ždanovienės darbo rezultatai neblogi, tačiau mes jai turime kitų priekaištų”, – užsiminus personalinę prokurorės atsakomybę, A.Čiurlys tapo uždaresnis. Tik puse lūpų užsiminta apie kitus šios prokurorės priimtus abejotinus sprendimus, labiau akcentuojant „kitas problemas”.
Anot Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, tai, kad panaikintas prokuroro priimtas nutarimas – dar ne dingstis mėtytis nuobaudomis. Tai ne pirmas panašus atvejis. Yra prokurorų nutarimus panaikinę ir teismai.
Užsiminta ir apie tai, kad D.Ždanovienės bylas tiesiogiai kuruoja Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Lukoševičius. Paradoksas, tačiau būtent jo nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas šioje D.Ždanovienės nutrauktoje byloje. Ir tai padaryta tik po A.Čiurlio pavedimo.
Kokia atnaujinto ikiteisminio tyrimo perspektyva, neaišku.
Redakcijos žiniomis, tyrimo atnaujinimui linkę priešintis ir kai kurie nukentėjusiosios, kuri jau pilnametė, artimieji, prisidengdami neva nenoru toliau traumuoti dukrą. Tačiau, pasak A.Čiurlio, nuspręsta į tai neatsižvelgti.
Neišbrenda iš skandalų
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Kauno miesto apylinkės prokurorai – ne pirmi pareigūnai, kuriuos M.Senkus įtraukia į nemalonumų liūną.
Apie šį veikėją, jau prieš kelerius metus žiniasklaidos tituluotą „žymiausiu šalyje PVM grobstytoju, šio nusikalstamo verslo Lietuvoje pradininku bei ideologu”, ne kartą rašė ir „Kauno diena”.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiajai valdybai prieš kelerius metus pradėjus skandalingą tyrimą dėl apgaulės būdu pasisavintų milijonų, vienas po kito į dienos šviesą buvo pradėti traukti, kaip įtarta, M.Senkui bei kitiems talkinę Kauno teritorinės muitinės inspektoriai bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos su tuometine viršininke Virginija Žuromskaite priešakyje.
Teigta, kad už tariamas PVM permokas iš valstybės tada pasisavinta ne mažiau kaip 5,5 mln. litų.
Dar vienas įvairių minčių keliantis M.Senkaus biografijos momentas – jo balotiravimasis Lietuvos centro sąjungos sąrašuose 2000-ųjų kovo 19-osios Savivaldybių tarybų rinkimuose. M.Senkus šios partijos sąraše tada turėjo šeštąjį numerį iš trisdešimt devynių ir buvo tik dviem laipteliais žemiau už šiandieninį Kauno miesto merą Arvydą Garbaravičių.
Tiesa, buvę šios partijos, vėliau tapusios sudėtine Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos dalimi, nariai dienraštį tikino, kad M.Senkus niekada nebuvo jų partijos narys – tik rėmėjas. Ir, vos kilus PVM grobstymo skandalui, nuo jo atsiribota.
Tačiau įvykių chronologijos nepakeisi. PVM grobstytojams uodegą primynę teisėsaugininkai tada nustatė, kad ši nusikalstama veikla buvo vykdoma 1998-2000 metų laikotarpiu. Todėl vargu ar įmanoma paneigti, kokiais pinigais 2000-ųjų Savivaldybių tarybų rinkimuose remta Lietuvos centro sąjunga, pardavusi M.Senkui ir šeštąją vietą savo kandidatų sąraše.